Darom/juosta




lenkijaJAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį apsilankys Lenkijoje ir susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) aptarti klausimų, susijusių su Rusijos invazija Ukrainoje, sekmadienį pranešė Baltieji rūmai.

„Prezidentai aptars, kaip Jungtinės Valstijos kartu su mūsų sąjungininkėmis ir partnerėmis reaguoja į humanitarinę ir žmogaus teisių krizę, sukeltą Rusijos nepagrįsto ir neišprovokuoto karo su Ukraina“, – sakoma Baltųjų rūmų atstovės spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) pranešime.

Ten pat nurodoma, kad J. Bidenas į Lenkiją atvyks po vizito Belgijoje, kur jis susitiks su NATO, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos lyderiais.

„Per šią kelionę bus toliau stengiamasi sutelkti pasaulį paremti Ukrainos žmones ir priešintis prezidento [Vladimiro] Putino invazijai Ukrainoje“, – J. Psaki  komentavo J. Bideno kelionės po Europą planus.

„Tačiau planų nuvykti į Ukrainą nėra“, – pridūrė ji.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) kartu su Čekijos ir Slovėnijos vyriausybių vadovais praeitą savaitę aplankė Rusijos pajėgų atakuojamą Ukrainos sostinę Kyjivą, kad išreikštų solidarumą su šalimi, nuo vasario 24 dienos besipriešinančią Maskvos įsiveržimui.

JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) anksčiau šį mėnesį susitiko su A. Duda Varšuvoje. Jiedu pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje, ypač nukreiptus prieš civilius.

Jungtinių Tautų duomenimis, apie 10 mln. ukrainiečių dėl karo buvo priversti palikti savo namus, o maždaug trečdalis jų išvyko į užsienį, daugiausiai į Lenkiją.

Svarbi sąjungininkė

Rusijai įsiveržus į Ukrainą Lenkija tapo itin svarbia sąjungininke, Vakarams stengiantis išspręsti šią krizę. Lenkijoje dislokuota tūkstančiai amerikiečių karių, be to, ji įsileido per 2 mln. karo pabėgėlių – daugiau nei bet kuri kita šalis, vystantis didžiausiai per kelis dešimtmečius pabėgėlių krizei Europoje.

J. Bideno susitikimas su A. Duda numatytas šeštadienį. 

Pirmadienį, ruošdamasis šiai kelionei, J. Bidenas aptars karą Ukrainoje su Europos lyderiais. Baltieji rūmai sekmadienį nurodė, kad įvyks pokalbiai su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu), Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu), Italijos premjeru Mario Draghi (Marijumi Dragiu) ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu).

Baltieji rūmai nurodė, kad J. Bidenas neplanuoja apsilankyti pačioje Ukrainoje, bet jo valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), šį mėnesį lankydamasis Lenkijoje, buvo trumpam perėjęs į Ukrainos teritoriją, kad pademonstruotų solidarumą kartu su šios šalies užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba (Dmytro Kuleba).

Lenkija buvo viena aktyviausių šalių, reikalaujančių, kad NATO narės labiau prisidėtų stabdant kraujo liejimą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija į Ukrainą smarkiai suvienijo JAV ir NATO sąjungininkes Europoje, taip pat jų partneres Azijoje ir kitur. Jungtinės Valstijos ir Europos šalių vyriausybės laiko Maskvos karinę agresiją keliančia grėsmę jų pačių saugumui ir strateginiams interesams.

Visgi J. Bidenas ir NATO ne kartą sakė, kad JAV ir NATO, nors ir sutinka tiekti Aljansui nepriklausančiai Ukrainai ginkluotę ir kitokią gynybos paramą, vengs eskaluoti padėtį, kad neįsitrauktų į platesnį karą su Rusija.

Pentagonas kovo 9 dieną paskelbė atmetantis Lenkijos pasiūlymą pasiųsti jos turimus naikintuvus MiG-29 Ukrainai per vieną JAV pajėgų  bazę. Anot amerikiečių, šis JAV pareigūnus netikėtai užklupęs pasiūlymas kelia „rimtų nuogąstavimų“ visam NATO aljansui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino JAV aprūpinto jo kariuomenę orlaiviais ir pažangiomis oro erdvės gynybos sistemomis. NATO ir JAV atmetė jo prašymus nustatyti virš Ukrainos neskraidymo zoną, argumentuodamos, kad tokiu atveju Vakarų pajėgos įsitrauktų į tiesioginį konfliktą su Rusijos kariuomene.

Vasario 24-ąją Rusijai pradėjus didžiulio masto puolimą, Ukrainos pajėgos atkakliai priešindamosi sugebėjo sustabdyti mėginimą užimti Kyjivą ir nuversti provakarietišką vyriausybę. Neįstengusi greitai iškovoti pergalės Rusijos kariuomenė pereina prieš išdegintos žemės taktikos, panašios į naudotą per ankstesnes kampanijas Sirijoje ir Čečėnijoje. Rusų aviacija ir artilerija niokoja Ukrainos gyvenamuosius centrus, o šie smūgiai, Jungtinių Tautų duomenimis, pareikalavo šimtų civilių gyvybių.

J. Bidenas kartu su sąjungininkėmis Europoje dėl šios invazijos įvedė Rusijai daugybę griežtų sankcijų, bet dabar kai kurios Aljanso narės ragina dar labiau padidinti paramą Ukrainai. Be kita ko, Lenkija siūlė pasiųsti į kaimyninę šalį taikdarių kontingentą.

Grėsmė rytiniam sparnui

Ketvirtadienį į neeilinį susitikimą susirinkę NATO lyderiai svarstys, kaip būtų galima sustiprinti bloko atgrasymą ir gynybą trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, V. Putinui demonstruojant, kad jis nevengtų tiesioginės konfrontacijos.

NATO susitikimas turi ne vien pademonstruoti bloko „palaikymą Ukrainai, bet ir mūsų pasiruošimą saugoti ir ginti visas NATO sąjungininkes“, sekmadienį JAV televizijai CBS sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Ir siųsdami šią žinią užkertame kelią konflikto eskalavimuisi į didelio masto karą tarp NATO ir Rusijos“, – pabrėžė jis.

NATO rytinio flango šalys taip pat prašė pažangių JAV ir Britanijos sukurtų oro erdvės gynybos sistemų, galinčių apsaugoti nuo raketų ir aviacijos smūgių, kokius dabar patiria Ukraina.

„Turime sustiprinti NATO rytinį sparną, – naujienų televizijai CNN sakė Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas). – Kalbėjome apie tai metų metus, bet dabar laikas veikti.“

„Mums reikia daugiau pajėgumų paremti save ir gintis oro erdvės gynybos sistemomis, kurios neabejotinai yra čia būtinos, bet taip pat [kliautis] kariais, kurių čia esama ir kurie veikia kaip Rusijos kariuomenę atgrasantis veiksnys“, – pridūrė ji.

K. Kallas atkreipė dėmesį, kad Rusija šiuo metu Ukrainoje naudoja didelio nuotolio raketas, kurios „taip pat galėtų pasiekti Paryžių iš ten, kur yra leidžiamos“. Taigi, Europos lyderiai privalo „suprasti, kad ši gynyba yra mūsų bendras reikalas ir kad tai ne vien teorinė diskusija, o tikra problema“, pabrėžė estų premjerė.

J. Bidenas taip pat dalyvaus Europos Tarybos viršūnių susitikime, per kurį sąjungininkai tarsi dėl sankcijų Rusijai ir pastangų suteikti humanitarinę pagalbą dėl rusų puolimo namus priverstiems palikti milijonams ukrainiečių, praeitą savaitę sakė J. Psaki.

Kartu su kitais G-7 lyderiais J. Bidenas aptars finansines ir ekonomines baudžiamąsias priemones, kurias Vakari ir jų sąjungininkai įvedė Rusijai dėl šios invazijos, nurodė Baltųjų rūmų atstovė.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode