Sprogimas

Miškininkystės sektoriaus atstovams pristatytos paramos administravimo aktualijos

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) surengė diskusiją miškininkystės sektoriaus paramos administravimo aktualijoms aptarti.

Diskusijoje dalyvavo NMA socialiniai partneriai – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos ir Privačių miškų savininkų asociacijos vadovai bei nariai, taip pat atstovai iš Žemės ūkio, Aplinkos  ministerijų, Valstybinės miškų tarnybos bei Valstybės miškų urėdijos.

Vaistažoles bei prieskoninius augalus auginantiems ekologinių ūkių valdytojams!

Ūkininkai, dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“ ir deklaravę daugiau kaip 1 ha vaistažolių, aromatinių ir prieskoninių augalų, turėtų suskubti NMA pateikti pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus. Pavėluotai teikiamų pažymų terminas baigsis kovo 25 d.

Žemdirbiai savo veiklą jau keičia, svarbu keisti ir požiūrį

Lietuva pabrėžia tvirtai palaikanti Europos Sąjungos išsikeltą tikslą Žaliojo kurso pagalba pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Tai rimta ir ilgalaikė augimo perspektyva mums visiems. Tačiau pagrindinis klausimas, kuris kyla – keisti ar keistis?

Šiemet Vokietijoje vykusioje tradicinėje tarptautinėje parodoje „Žalioji savaitė“ Vokietijos federalinė maisto ir žemės ūkio ministrė Julija Klokner ragino ekonominius ir socialinius pokyčius įgyvendinti žvelgiant iš tvarumo, ne vien iš ekologijos perspektyvos.

Įmonių atsakomybė aplinkosaugai – daugiau nei įstatymo prievolės

Iki 2050-ųjų Lietuva siekia tapti klimatui neutralia šalimi: vis svarbesni tampa žiedinės ekonomikos principai, prioretizuojamas taršos mažinimas, ieškoma tvaresnių sprendimų. Į šią grandinę įsitraukia ir verslas – naudodamos pažangesnes technologijas, ieškodamos inovatyvesnių sprendimų ir ugdydamos atsakomybę įmonės siekia būti vis draugiškesnės gamtai.

Elektros rinkos barometras: elektra Lietuvoje brango 14 proc.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 14 proc. iki 52,30 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina išliko tokia pati, kaip ankstesnę savaitę – 43,92 Eur/MWh.

„Kainos augimui Lietuvoje įtakos turėjo 29 proc. sumažėjęs elektros srautas iš Švedijos (SE4), kur kaina, palyginti su ankstesne savaite, kilo 17 proc. iki 50,48 Eur/MWh. Kainą didino ir kritęs gamybos lygis bei išaugęs vartojimas“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

„Veistas“: negalėjome tylėti matydami, kaip TRATC teršia aplinką

Rūpinimasis aplinka yra mūsų visų atsakomybė. Tačiau panašu, jog Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC) bei jo vadovas Vidimantas Domarkas į tai pažiūrėjo pro pirštus. UAB „Veistas“ dėka TRATC su V. Domarku priešakyje buvo pričiupti už rankos negailestingai teršdami mūsų visų namus. Kaip žinia, TRATC, pažeidžiant teisės aktus, mišrias komunalines atliekas atvežusį šiukšliavežį nukreipė į sąvartyno teritoriją, kur šalinti neapdorotas mišrias komunalines atliekas griežtai draudžiama. Aiškėja, kad tokio įžūlaus elgesio aplinkos ir visuomenės atžvilgiu būtų buvę galima išvengti, jei ne paties V. Domarko savivaliavimas ir įsipareigojimų nevykdymas.

Gyventojų apklausa: didžiausią susirūpinimą kelia miškų tvarkymo būdas, ypač saugomose teritorijose

Lietuvos gyventojams didžiausią susirūpinimą kelia ne bendras miškų plotas, o miškų priežiūra. Daugiau nei pusė (57,4 proc.) apklaustųjų sutinka, kad bendras šalies miškingumas yra pakankamas, tačiau vos dešimtadalis mano, jog dabartiniai kirtimų apribojimai saugomose teritorijose užtikrina tinkamą jų apsaugą.

Aplinkos ministras: „Pavasarį ES greičiausiai priims Klimato įstatymą“

Ketvirtadienį ES Aplinkos Tarybos neformalioje vaizdo konferencijoje aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su Europos Komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju Fransu Timmermansu, eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi ir kitų valstybių narių aukštais politikais tarėsi, kaip sparčiau priimti visai ES privalomą Klimato apsaugos įstatymą.

Miškų kirtimas, ekosistemų nauda – ką apie tai ir kitus klausimus mano gyventojai?

Miškų apsauga ir kirtimai, emocinė ir ekonominė šių ekosistemų nauda, valstybės ir individualios atsakomybės tvarkant miškus įvertinimas – šiuos ir dar daugiau klausimų aptarsime Aplinkos ministerijos rengiamoje spaudos konferencijoje pirmadienį (kovo 22 d.) 10 val. Apklausos užsakovai visuomenę supažindins su rezultatais, kaip gyventojai vertina miškų politiką.

Sumažėjo skaitmeninė atskirtis tarp miesto ir kaimo

Sparčiojo internetinio ryšio plėtra šalies teritorijoje yra viena iš sričių, kurioje Lietuva yra tarp pasaulio mastu pirmaujančių šalių.  Šiandien net 93 proc. šalies namų ūkių turi galimybę naudotis plačiajuosčio interneto ryšiu.

Nuo šiol sumedžiotus trofėjus vertins medžiotojų asociacijos

Aplinkos ministras pakeitė Medžioklės trofėjų apžiūros tvarką, pagal kurią medžioklės trofėjų apžiūras ir komisijų darbą organizuos asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius. Iki šiol Medžioklės trofėjų apžiūros ir vertinimo darbą organizavo Aplinkos apsaugos departamento padaliniai. Tvarka keičiama stiprinant medžiotojų asociacijų savivaldą ir taupant aplinkosaugos pareigūnų darbo laiką.

Augo lietuviškos kilmės produktų eksportas

Nepaisant sunkios padėties paukštienos sektoriuje, lietuviškos kilmės produktų eksportas ir toliau auga. Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų sausį buvo eksportuota už 330,1 mln. Eur. Taigi šių produktų eksportas, palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu, padidėjo 10,7 mln. Eur  (3,4 proc.).

Siūloma, kad nuo 2023-ųjų visi viešieji pirkimai būtų žalieji

Aplinkos ministerija parengė Nutarimą dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir jų įgyvendinimo ir teikia visuomenei įvertinti. Pagal jį numatoma jau iki šių metų pabaigos žaliųjų pirkimų krepšelį padidinti iki ne mažiau kaip 30 proc. visų viešųjų pirkimų vertės, 2022-aisiais – 60 proc., o po dvejų metų valstybinės įstaigos visas prekes, paslaugas ir darbus turės įsigyti tik šiuo būdu.

Dėmesys – aplinką saugantiems ūkiams

Agrarinė aplinkosauga – vienas svarbiausių palankaus gamtai ūkininkavimo sprendimų. Apie tokio ūkininkavimo perspektyvas ir laukiančius pokyčius žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas vaizdo susitikime diskutavo su Lietuvos aplinkosauginių ūkių asociacijos atstovais.

Dujų balionų atsisakė per 300 daugiabučių, aktyviausi – Elektrėnų, Kupiškio, Joniškio gyventojai

309 – tiek daugiabučių namų pernai atsisakė maisto gaminimui naudojamų dujų balionų, naudodamiesi valstybės teikiama parama. Suteiktos paramos suma – 4,3 mln. eurų. Aktyviausiai ja naudojosi Elektrėnų, Kupiškio, Joniškio gyventojai, kur dujų balionų buvo atsisakyta visuose arba didžiojoje dalyje daugiabučių.

Neblaivių medžiotojų kontrolė išlieka tokia pati

Pastaruoju metu paskleidus klaidinančią informaciją, neva medžiotojams leidžiama medžioti išgėrus alkoholio ar pavartojus narkotikų, Aplinkos ministerija primena, kad neblaiviems arba apsvaigusiems asmenims medžioti draudžia Administracinių nusižengimų kodeksas ir Medžioklės įstatymas. Už pažeidimus jų laukia tokios pačios sankcijos kaip iki šiol.

Smulkiesiems verslininkams verta išnaudoti kiekvieną galimybę išsaugoti verslą

Kaip ir didelė dalis verslininkų, Irena išgyvena stiprų nerimą dėl savo verslo ateities. Jos turima dėvėtų rūbų parduotuvė jau gali atverti duris, tačiau sunku prognozuoti, kokie bus klientų srautai ir kiek prireiks laiko, kad padengtų karantino metu patirtus nuostolius. Tuo metu, kai nebuvo vykdoma jokia veikla, Irenai teko paaukoti santaupas, kad sumokėtų už patalpų nuomą. Vėluojanti valstybės parama padengė tik nedidelę dalį prarastų pajamų bei patirtų nuostolių. Verslininkei kartais kyla minčių, kad verčiau nutraukti veiklą nelaukiant bankroto, kita vertus, ji puikiai supranta, kaip sunku būtų vėl pradėti verslą nuo nulio.

Lengvatinės paskolos pasiekė beveik tūkstantį ūkių, nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos

Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) nuo šių metų vasario mėnesio ūkio subjektams, nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos, pradėjo skolinti papildomai skirtas lėšas. Dėl tokių paskolų šiemet jau kreipėsi 249 ūkininkai ir ūkiai, pateikę paraiškų už 19,3 mln. eurų. Šiuo metu pasirašytos 169 paskolų sutartys už beveik 14 mln. eurų. Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios jau kreipėsi beveik tūkstantis ūkio subjektų, kuriems reikalinga pagalba.

LIFE programa – aplinkos, klimato ir energetikos iššūkių sprendimui

Kviečiame visuomenę kovo 16 d. 10 val. dalyvauti Aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros organizuojamame seminare „LIFE programa – aplinkos, klimato ir energetikos iššūkių sprendimui“. Jis vyks nuotoliniu būdu, norintieji dalyvauti turi registruotis (Užsiregistravusiems dalyviams bus atsiųsta prisijungimo nuoroda.)

Kad namai būtų saugiausia vieta pasaulyje: kaip išsirinkti tinkamiausią spyną?

Apie namus neretai sakoma, kad tai turėtų būti saugiausia vieta pasaulyje. Tačiau, ar taip iš tiesų ir bus, nemaža dalimi priklausys nuo šeimininkų įdedamų pastangų. Taigi, jei norite, kad jūsų namai iš tiesų būtų ypač saugi vieta, jums teks atlikti daug įvairių veiksmų ir įgyvendinti daug sprendimų. Vienas iš jų – išsirinkti tinkamą spyną. Kaip tai padaryti? Turime keletą patarimų.

TRATC nemokant skolų tenka stabdyti atliekų tvarkymą

Telšių regiono atliekų tvarkymo sistema atlieka kertinį vaidmenį užtikrinant šio krašto ir jo gyventojų gerovę. Deja, Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC) mus nustebino savavališkai nusprendęs mokėti beveik dvigubai žemesnę atliekų priėmimo kainą, nei patvirtinęs teismas. TRATC vėluojant sumokėti visą paslaugų kainą daugiau nei 60 dienų, mums nieko neliko, kaip tik sustabdyti mechaninio-biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginių darbą, dėl ko Telšių regione netrukus gali kilti atliekų krizė kaip kad 2017-aisiais Marijampolėje.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode