Darom/juosta




Ekspertė apie pertvarką Telšių regione: „Pertvarkos dėlionė susideda iš daugybės komponentų“

Šešiuose Lietuvos regionuose, tarp jų ir Telšių, 2020 metų gegužę startavo projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, kurį įgyvendina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įgyvendinant projektą išbandomos intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems žmonėms skirtos paslaugos, kuriančios jiems galimybę gyventi bendruomenėje kartu su visais.

 

Pertvarkos Telšių regione ekspertė Živilė Jurgutienė į institucinės globos pertvarką įsijungė pačioje pradžioje,nuo 2016-ųjųiki 2020 metų koordinavo pertvarkos projektus Klaipėdos ir Telšių regione.

Į socialinio darbo sritį ją atvedė vokiečių filologijos bakalauro studijos: savanoriaudama Vokietijoje susipažino su intelekto negalią turinčiais asmenimis – tuo metu Lietuvoje tokių žmonių viešumoje nebuvo 5prasta matyti, jiems nebuvo steigiami dienos centrai, ką jau bekalbėti apie jų įdarbinimą. Panorėjusi save išbandyti panašiame darbe, Živilė baigė socialinių institucijų vadybos magistro studijas, 12metų dirbo socialinių paslaugų centre.

Daugiausia paslaugų išbandoma Telšiuose

Telšių regione pilotuojamos visos keturios projekto paslaugos. Jos pilotuojamos trijose savivaldybėse – Telšių, Plungės ir Mažeikių, vis dėlto daugiausiai paslaugų koncentruojasi Telšiuose. Ž. Jurgutienė džiaugiasi, kad į pertvarką ypač aktyviai įsitraukė ir Telšių rajono savivaldybė. Paramos ir pagalbos sulaukiama ir iš kitų savivaldybių.

Telšiuose veikia vienintelės regione socialinės dirbtuvės, kurias įkūrė Žemaitijos psichinę negalią turinčių žmonių klubas Telšių atjauta. Dirbtuvės daugiausiai teikia sezonines aplinkos tvarkymo ir kitokias paslaugas, o pagal uždirbamas lėšas yra tarp projekto lyderių.

Telšiuose daugiausiai ir apsaugoto būsto paslaugos gavėjų – 15. Iš viso paslauga regione naudojasi 27 asmenys, o ją pilotuoja trys įstaigos: Lietuvossutrikusios psichikos žmonių globos bendrija (LSPŽGB), Telšių atjautair VšĮ Sudoku. Negalią turintiems asmenims išnuomoti 1–2 kambarių butai. Kai kurie dėl savo charakterio ypatumų ar įpročių pageidavo gyventi po vieną, tad projekto partneriai stengėsi atsižvelgti į šį ir kitus jų pageidavimus.

Plungėje apsaugoti būstai atsirado tik šių metų pavasarį, nes užsitęsė nuomojamų būstų paieškos – kainos buvo per didelės arba nuomotojai nenorėjo priimti psichosocialinę ar intelekto negalią turinčių žmonių. Kiti, atvirkščiai, džiaugėsi, kad nuomoti saugu, nes tai yra Europos S1jungos finansuojamas projektas.

Ž. Jurgutienė sako, kad projekto partnerių darbuotojai labai stengiasi kokybiškai dirbti, galbūt todėl apsaugoto būsto gyventojų kaitos beveik nėra. Tiesa, vienas jaunuolis išvyko dirbti į užsienį, o grįžęs vėl apsigyventi apsaugotame būste negalėjo – visos vietos buvo užimtos. Kitas vaikinas nusprendė grįžti į grupinio gyvenimo namus – matyt, jam buvo per didelis iššūkis pačiam tvarkytis buityje, gamintis maistą ir pan.

Ekspertė džiaugiasi ir tuo, kad kaimynai apsaugoto būsto gyventojus priėmė palankiai – matyt, padėjo tai, kad darbuotojai savo klientus moko, kaip gyventi kaimynystėje, todėl jie pratinasi plauti laiptines, išmoko sveikintis sutikus kaimyną, pasisiūlo panešti krepšį.

Tikslas palydėti iki sprendimo

Pagalbos priimant sprendimus paslaugą Telšių regione teikia Telšių sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija (TSPŽGB) ir VšĮ Sudoku“. Šiuo metu ją gauna 36 asmenys, daugiau nei buvo planuota. Nuo projekto pradžios ši paslauga suteikta 53 paslaugos gavėjams, taiir Dūseikių socialinės globos namų gyventojai, ir asmenys iš Telšių, Mažeikių, Plungės rajonų savivaldybių bendruomenių.

Mano akimis, ši paslauga sudėtingiausia, sunkiausiai įspraudžiama į rėmus. Nėra konkrečių rodiklių, kokia ji turėtų būti, todėl nuolat diskutuojame, darbuotojai pasitelkia įvairiausius darbo metodus, kad geriau pažintų žmogų ir padėtų jam judėti link norimų tikslų, – teigia ekspertė.

Pasak jos, labai skirtingi ir paslaugos gavėjai. Globos namuose gyvenantys žmonės net nustemba išgirdę klausimą, ko jie patys nori: „Iki šiol šių žmonių niekas neklausė, pavyzdžiui, kokios spalvos batus norėtų nusipirkti. Bendruomenės žmonių poreikiai kitokie – susiję su teismais, juridiniais, teisiniais, sveikatos klausimais“.

Ž. Jurgutienė sako, kad pagalba priimant sprendimus – tai palydėjimas iki sprendimo, paslaugą teikiančio specialisto funkcija turėtų būti ne nuspręsti už žmogų, o padėti jam priimti sprendimą – gal ir klaidingą.

„Negalima paneigti žmogaus noro, reikia leisti suklysti, nes galbūt jam gyvenime niekas neleido pačiam ką nors nuspręsti - nusipirkti per mažus batus, ne itin būtiną, bet be galo trokštamą daiktą“, – sako Živilė.

Ekspertės teigimupaslaugą teikiantis specialistas turėtų stengtis pažinti žmogų, rasti būdą jį prakalbinti, o tada kartu formuoti tikslus. Darbuotojams, kurie stengiasi, tikrai pavyksta tokių tikslų rasti. Pavyzdžiui, vienas paslaugos gavėjas iš globos įstaigos išėjo gyventi į grupinio gyvenimo namus.

„Iki šito tikslo jis mažais žingsniukais keliavo padedant darbuotojai. Kita paslaugos gavėja sugalvojo pasisodinti gėlę. Ji pati rinkosi sėklas, jas daigino, rinkosi vazoną, derino prie kambario. Atrodo, toks nedidelis noras, bet iki šiol gal 20 metų jos niekas apie tai neklausė, – pasakoja Ž. Jurgutienė.

Svarbiausia – darbuotojų motyvacija ir kompetencijos

Dar viena Telšių regione išbandoma paslauga – įdarbinimas su pagalba. Ją teikia Telšių atjautair VšĮ Sudoku“. Ž. Jurgutienė partnerių darbo rezultatais patenkinta: „Regione nėra didmiesčių, kur žymiai lengviau rasti darbą, vis dėlto per 1,5 projekto metų įdarbinta 11 paslaugos gavėjų, o šiuo metu dirba 6. Šimtaprocentinio įdarbinimo nesitikime, ši paslauga žmogui leidžia pasimatuoti, ar jis gali dirbti, moko bendrauti su darbdaviais ir pan.

Pasak ekspertės, paslaugos sėkmė priklauso nuo darbuotojų užsidegimo, motyvacijos – jeigu jie ieško klientų stiprybių, stengiasi juos sudominti, išjudinti, tai ir pasiseka. Atvirkščiai, jei darbuotojas pasyvus, tai nėra ir rezultatų.

Turime vieną stiprų darbuotoją, kuriam iš dabar turimų 5 paslaugos gavėjų jau pavyko įdarbinti 3 – jis tikriausiai žino paslaptį, kaip prieiti prie žmogaus, – pasakojaŽ. Jurgutienė. – Jis įsitikinęs, kad didelį dėmesį reikia skirti ir lydimajai pagalbai, žmogui įsi darbinus būtina ir toliau jam padėti, jį padrąsinti, išklausyti, paguosti.

Ekspertė įsitikinusi, kad pertvarka – lyg dėlionė, susidedanti iš daugybės įvairių skirtingų komponentų. Jos manymu, šioje dėlionėje svarbiausia yra darbuotojų motyvacija ir kompetencijos.

Norėtųsi, kad projekto partneriai, paslaugas teikiantys specialistai ne tik „atbūtų“, o iš tiesų norėtų keisti situaciją. Čia svarbu ir atjauta, empatija, ir asmeninės patirtys, ir kompetencijos. Svarbu, kad į bendruomenines paslaugas ir į mažesnes įstaigas nepersikeltų globos institucijų darbo metodai – noras už paslaugos gavėjus viską atlikti, išspręsti, sureguliuoti. Manau, kad mūsų tikslas ir yra siekti, kad tokio mentaliteto nebeliktų“, – sako pertvarkos Telšių regione ekspertė.

Nuotr. iš asmeninio archyvo: Žemaitijos psichinę negalią turinčių žmonių klubo „Telšių atjauta“ kolektyvas.

Daugiau nuotraukų:

Pertvarkos Telšių regione ekspertė Živilė Jurgutienė.

Živilė Jurgutienė su partneriais – VšĮ Sudoku“ kolektyvu.

Žemaitijos psichinę negalią turinčių žmonių klubo „Telšių atjauta“ įkurtos socialinės dirbtuvės daugiausiai teikia aplinkos tvarkymo paslaugas.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode