Darom/juosta




Lietuvoje vaistininkų pakanka, tačiau vaistinės turi ieškoti papildomų motyvacinių priemonių darbuotojams pritraukti

pritrauViešojoje erdvėje pasirodžius žinutėms apie galimą darbuotojų trūkumą vaistinėse, atkreipiame dėmesį, kad Lietuva Europos Sąjungos kontekste – tiek vaistininkų, tiek vaistinių skaičiumi atitinkamam skaičiui gyventojų – yra tarp pirmaujančių šalių. Vis dėlto, atliepdama farmacijos sektoriaus poreikį ir Farmacijos įstatymo nuostatų pokyčius, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ėmėsi iniciatyvos didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių būsimiems vaistininkams, tačiau atkreipia dėmesį, kad dalis jų po studijų nesirenka vaistinės kaip savo būsimos darbovietės. Tai reiškia, kad vaistinės taip pat turėtų imtis daugiau motyvacinių priemonių, pritraukdamos jau paruoštus jaunuosius specialistus.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2019 metų duomenimis, 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka apie 47 vaistines. Palyginimui – Europos Sąjungoje 100 tūkst. gyventojų vidutiniškai tenka 31 vaistinė. Pastaraisiais metais Lietuvoje vaistinių skaičius išlieka ganėtinai stabilus: 2016 metais Lietuvoje veikė 1311 visuomenės vaistinės, 2018-aisiais. – 1317, o pernai – 1321 visuomenės vaistinės. Kaip minėta, vaistininkų skaičiumi Lietuva taip pat pirmauja Europos Sąjungoje. 10 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka apie 12 vaistininkų, o ES šis vidurkis siekia 8 vaistininkus tam pačiam gyventojų skaičiui. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, 2016 metais  Lietuvoje buvo 3276 vaistininkai, 2018-aisiais – 3415, o 2021-aisiais – 3583  vaistininkai.

Nuo 2023 liepos 1 d. įsigalioja Farmacijos įstatymo nuostatos, tikėtina, išaugins vaistininkų poreikį. Mat minėtosios nuostatos nustato, kad vaistinės darbo metu joje gyvai turės dirbti vaistininkas. Atkreipiame dėmesį, kad minimos nuostatos įsigaliojimas buvo ne kartą atidėtas, pokyčiams pasirengti turėtas net 16 metų laikotarpis.

Per jį  vaistinėje teikiamų paslaugų skaičius ir pobūdis dar labiau išaugo: šiuo metu vaistinės atsakingos už vaistų išdavimą ir farmacinės informacijos apie vaistus teikimą pacientams, farmacinę rūpybą, ekstemporaliųjų vaistų gamybą, jų kokybės kontrolę ir kitas veiklas. Be to, vaistinėse vykdomas vaistų suderinamumo vertinimas, vaistų peržiūra, esant tam tikromis sąlygoms – receptinių vaistų pardavimas be recepto. O vaistinėse, turinčiose atitinkamą licenciją, teikiamos išplėstinės praktikos vaistininko paslaugos, pavyzdžiui, vakcinacija. Dėl to vaistininko buvimas vaistinėje visą jos darbo laiką būtinas.

Primename, kad SAM, atsižvelgdama į sparčiai didėjančias paslaugų apimtis ir siekdama dar geriau užtikrinti kokybiškų farmacinių paslaugų teikimą pacientams, siūlo vaistinėje fiziškai vienu metu dirbti komandai – vaistininkui ir vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui).

Svarbu pažymėti, kad ministerija, suprasdama ateityje dar labiau išaugsiantį farmacijos specialistų poreikį bei matydama, kad didesnioji dalis būsimųjų vaistininkų priimama į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, šiais metais pateikė siūlymą Švietimo, mokslo ir studijų ministerijai net trečdaliu padidinti valstybės finansuojamų farmacijos studijų vietų.

Tenka apgailestauti, kad dalis studijas baigiančių vaistininkų nesirenka vaistinės kaip savo būsimos darbovietės. Kaip rodo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenys, 2021 m. I ketv. Lietuvoje vaistininko praktikos licencijas turėjo 3484 asmenys, tačiau tuo pačiu laikotarpiu kompensuojamuosius vaistus vaistinėse išdavė tik 2222 vaistininkai (Valstybinės ligoninių kasos duomenys). Dėl to raginame darbdavius imtis aktyvesnių priemonių, siekiant kuo daugiau vaistininkų pritraukti dirbti vaistinėse, gerinti darbo sąlygas, glaudžiai bendradarbiauti su vaistininkus ruošiančiais universitetais, kelti vaistininko profesijos prestižą.

SAM nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode