Sprogimas

Tyrimas: sergantys daugybinėmis lėtinėmis ligomis naudoja 75 proc. sveikatos apsaugos lėšų

Sergantiems daugybinėmis lėtinėmis ligomis yra skiriama beveik 75 proc. visų sveikatos apsaugos sistemos lėšų, rodo Santariškių klinikų atliktas tyrimas.

„Tie pacientai, kurie sudaro apie 20 - 30 proc. populiacijos, sunaudoja apie 74 proc. išteklių, kurie yra skirti sveikatos apsaugai“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė Santariškių klinikų direktorė valdymui Elena Jurevičienė.

Daugiau pacientų turėtų būti pagydyti ambulatoriškai

Kasmet kas šeštas – septintas Lietuvos gyventojas bent kartą yra gydomas ligoninėse, neskaitant gydymo slaugos ir palaikomojo gydymo, reabilitacijos įstaigose, dienos stacionaruose bei sanatorijose, tuberkuliozės ar psichiatrijos ligoninėse. Per metus tai sudaro apie 655 tūkst. gydymosi ligoninėje atvejų. Skirtingų skaičiavimų duomenimis, apie 15–20 proc. šių atvejų galima išvengti, jeigu gyventojai laiku gautų tinkamas ir kokybiškas ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas.

Sėdėjimas žudo. Kaip gelbėtis?

Sėdime beveik pusę paros

„Kėdė – nevykęs civilizacijos išradimas“, – sako gydytoja Virginija Kirtiklienė. Mokslininkai antropologai, tiriantys žmonių, kaip biologinių būtybių, kilmę ir raidą, sako, kad evoliuciniu požiūriu geriausia mums būtų stovėti, vaikščioti, bėgioti arba gulėti. Sėdėjimas – viena pačių blogiausių, nenatūralių  žmogaus kūno padėčių.

Kaip išvengti ligų per sveiką aplinką

2016 m. pasirodė naujas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) leidinys „Kaip išvengti ligų per sveiką aplinką“ (Preventing disease through healthy environments). Leidinio tikslas – suteikti informacijos apie pasaulines pastangas sukurti sveiką aplinką pasitelkus nebrangias ir efektyvias priemones, kad gyvenant sveikoje aplinkoje būtų galima išvengti didelės dalies ankstyvų mirčių ir ligų.

Medikai pasiruošę atsakyti į klausimus apie žmogaus papilomos virusą

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena – kitą savaitę minėsime Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę, todėl jie yra pasiruošę atsakyti į visuomenės klausimus apie šį, vėžį sukeliantį, žmogaus papilomos virusą (ŽPV) ir skiepus nuo jo. Daugybė klausimų apie ŽPV kilo, kai pernai  į LR Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių buvo įtraukta nauja vakcina nuo ŽPV  ir šia vakcina buvo pradėtos skiepyti visos vienuolikos metų mergaitės.

VLK: pirmasis pasirinkimas – šeimos gydytojas

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pataria į šeimos gydytoją kreiptis ne tik susirgus, bet ir tuomet, kai jaučiatės gerai. Pasitikrinti turėtų kiekvienas šeimos narys, iš anksto užsiregistravęs pas šeimos gydytoją. Nei už gydymą susirgus, nei už sveikatos patikrinimą, taip pat ir už paslaugas pagal prevencines programas, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu mokėti nereikia, nes šios paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Ką verta žinoti prieš apsilankant pas gydytoją

 Pablogėjus sveikatai žmogus visada sunerimsta ar net išsigąsta ir dažniausiai užmiršta, kad būtina iš anksto pasiruošti vizitui pas gydytoją. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba), siekdama užtikrinti pacientų teises į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, parengė pacientams atmintinę, kurioje yra pateikta naudinga informacija pacientams prieš lankantis pas gydytoją, priėmimo metu ir po jo.

     

Profilaktinės patikros vengimo kaina – moters gyvybė

„Kai  diagnozuoji   gimdos kaklelio vėžį, kiekvieną kartą drauge su kiekviena moterimi susikremti iš naujo. Juk žinai, kad ligos buvo galima išvengti išgydžius laiku aptiktus ikivėžinius pakitimus. O jie būtų aptikti, jei moteris būtų reguliariai tikrinusis pas ginekologą. Gimdos kaklelio vėžys – tai jaunų darbingų 40-50 metų amžiaus moterų liga. Dauguma moterų sako, jog šansą pasitikrinti yra praleidusios – nežinojo, bijojo tikrintis, vengė gydytojų, jos pasako daugybę priežasčių, kodėl nesikreipė į gydytoją“ , – sako Nacionalinio vėžio instituto Konsultacijų poliklinikos vedėja gydytoja ginekologė dr. Daiva Kanopienė artėjant Gimdos kaklelio vėžio žinomumo savaitei.

Nematoma onkologinių pacientų kovos su liga pusė

Vyrai po prostatos vėžio šalinimo operacijų, susirgę šlapimo ar lytinių organų sistemos vėžiu gan greitai susiduria su viena iš nemaloniausių pasekmių – šlapimo nelaikymu. Onkologinės ligos diagnozė sukelia daug niūrių minčių, o prisidėjęs šlapimo nelaikymas dar smarkiau paveikia žmogaus psichinę sveikatą. Būtent onkologiniams ligoniams VšĮ Inkocentras šiemet skirs savo projektus.

Sužalojimai ir apsinuodijimai – gyventojų ir valstybės skaudulys

Sužalojimai ir apsinuodijimai yra labai svarbi, dažniausiai išvengiama visuomenės sveikatos problema. Nors jau dešimt metų mirtingumas dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, kurie dar vadinami išorinėmis priežastimis, šalyje mažėja, tačiau Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis tebepirmauja Europos Sąjungoje pagal mirtingumą nuo traumų.

Gydytojas: nėščiosios gyvena pagal kitokį kalendorių

 Planuojantys šeimos pagausėjimą jau ne kartą turbūt girdėjo, kad gydytojai abiems tėveliams rekomenduoja bent 3 mėnesius iki pastojimo vengti žalingų veiksnių, pakoreguoti savo mitybą ir fizinį aktyvumą. Vieną metų ketvirtį šeima gali gyventi tokiu ritmu, bet vėliau būsimos mamos kalendorių pripildo daugybė naujų užduočių, veiklų ir sveikatos patikrų. Gydytojo genetiko dr. Danieliaus Serapino teigimu, dėl kasmet didėjančio įgimtų patologijų skaičiaus, prenatalinės priežiūros dalimi vis sparčiau tampa ir genetiniai tyrimai.

Pasirodo, vaikų valgiaraščiai kavinėse nereikalingi

Darželiuose ir mokyklose vaikams tiekiamas maistas, palyginti su tuo, kas jiems siūloma kavinėse ar net namuose, yra sveikatai palankus. Tačiau socialiniuose tinkluose pasiteiravus tėvelių, ar pasiūlymai vaikiškuose valgiaraščiuose juos tenkina, daugelis atsakė, kad maistą renkasi iš suaugusiųjų meniu. Jų teigimu, vaikų valgiaraštis kavinėse – katastrofiškas. Todėl siekdami didinti mitybos raštingumą VšĮ „Sveikatai palankus“ įgyvendina socialines iniciatyvas, vykdo kompleksinį suaugusiųjų ir vaikų švietimą.

Meningokokinė infekcija pavojinga ir vaikams, ir suaugusiesiems

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų. 2016 m. Lietuvoje preliminariais duomenimis užregistruoti 76 meningokokinės infekcijos atvejai, iš jų 8 – mirtys (5 vaikai iki 5 m. amžiaus).

Stojus humanitarieni krizei JT masina dirbti užsieniečius gydytojus

Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba siekia iš Lietuvos, Lenkijos, Graikijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių pritraukti šimtus gydytojų. Taip tarnyba žada spręsti sveikatos įstaigų krizę, kai dėl perpildytų ligoninių ir darbuotojų stygiaus susidarė didžiulės eilės, ir, kaip įtariama, dėl to galėjo mirti 3 pacientai.

Virusai plinta ne tik per kvėpavimo takus

Žiemą ir ankstyvą pavasarį padidėja sergamumas ne tik peršalimo ligomis, bet ir ūmiomis žarnyno infekcijomis. Sergantys ne retai galvoja, kad virusinių žarnyno infekcijų užsikrėtimo būdas yra toks pat kaip gripo ar viršutinių kvėpavimo takų – oro lašelinis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie skirtingus ligų plitimo kelius ir jų prevenciją.

Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis toliau didėja

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje padidėjo.  
 
1-ąją šių metų savaitę (2017 m. sausio 2-8 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 87,9 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 53,8 atv./10 tūkst.  gyventojų.

Keliavusiems į Dubajų asmenims nustatyta legioneliozė

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai, remdamiesi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis (ELPKC), informuoja, kad Europos Sąjungoje 2016 m. spalio – gruodžio mėnesiais nustatytas 31 legionierių ligos atvejis, kuris siejamas su kelionėmis į Dubajų (Jungtiniai Arabų Emyratai). Susirgimai nustatyti 7 šalyse: Jungtinėje Karalystėje (15 atv.), Olandijoje (4 atv.), Švedijoje (4 atv.), Prancūzijoje (3 atv.), Danijoje (2 atv.), Vokietijoje (2 atv.), Belgijoje (1 atv.). Europos legionierių ligos epidemiologinės priežiūros tinklo (ELDSNet) duomenimis, 2014 ir 2015 m. spalio-lapkričio mėnesiais tarp keliautojų į Dubajų buvo užregistruota atitinkamai 10 ir 11 ligos atvejų.

Kas žiemą kenkia sąnariams?

Žiema neišvengiamai keičia daugumos dienotvarkes – vengiame šalčio, tad stengiamės kuo mažiau laiko praleisti lauke, ilgiau sėdime biure ar net liekame namuose. Gydytojai įspėja – nors sveikiems sąnariams temperatūros pokyčiai ne tokie pavojingi, šaltis gali turėti įtakos sąnarių ligoms.

Sergantiems lėtine limfocitine leukemija – dar efektyvesnis gydymas

Nuo praėjusių metų pabaigos lėtine limfocitine leukemija sergantys suaugę pacientai yra gydomi dar efektyvesne imunochemoterapija nei buvo gydomi iki šiol. Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, biologinės terapijos vaisto obinutuzumabo ir chemoterapijos vaisto chlorambucilio deriniu gydomi tie pacientai, kurie anksčiau dar nebuvo gydyti ir kurie serga gretutinėmis ligomis, dėl  kurių jiems negali būti skiriama agresyvi standartinė terapija.

Ką turi žinoti tėveliai apie sveikatos draudimą?

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad tam tikrais atvejais žmonės, norėdami nemokamai gauti gydymo paslaugas ir išvengti nesusipratimų gydymo įstaigose, turėtų atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti reikiamus dokumentus dėl jų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) patvirtinimo. Nepaisant to, kad žmogus turi teisę į draudimą valstybės lėšomis, jis pats turėtų pasirūpinti deramu dokumentų sutvarkymu.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode