Vakar aplinkos viceministras Mindaugas Gudas ir ministerijos Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė kartu su kitų Baltijos regiono šalių – Danijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos – ir Europos Komisijos atstovais Helsinkyje aptarė svarbiausias dabartines Baltijos jūros aplinkosaugos problemas. Joms buvo skirtas Helsinkio komisijos (HELCOM) šalių aukštų pareigūnų 38-asis metinis susitikimas.
Susitikimo dalyviai pasidalijo nuomonėmis, kaip Baltijos regione įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymo darbotvarkės iki 2030 m. iškeltą tikslą išsaugoti vandenynus, jūras bei jūrų išteklius ir juos tausiai naudoti.
Skaudžiausia Baltijos jūros rykštė, pasak viceministro Mindaugo Gudo, – eutrofikacija ir šiukšlės. Šioms problemoms susitikimo metu ir skirta daugiausia dėmesio. Dėl klimato kaitos jos tampa dar sudėtingesniu iššūkiu.
Per susitikimą buvo pabrėžta, kad labai svarbu įgyvendinti Helsinkio komisijos 2013 m. patvirtintą Baltijos jūros veiksmų planą. Jis numato, kiek kiekviena Baltijos valstybė turi sumažinti teršalų – azoto ir fosforo – prietaką į jūrą. Lietuva yra įsipareigojusi sumažinti azoto prietaką 19 proc. (8970 tonų), palyginti su 1997–2003 m., o fosforo – 56 proc. (1470 tonų).
Baltija yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Dėl uždarumo ir lėtos vandens apykaitos su Atlanto vandenynu jos vanduo atsinaujina tik maždaug per 30 metų, o teršalai jūroje lieka ir kaupiasi. Dėl to vyksta intensyvi eutrofikacija – pradeda žydėti dumbliai, vandenyje trūksta gyvybei būtino deguonies, mažėja jo skaidrumas. Vienas pagrindinių eutrofikacijos šaltinių tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos regiono šalyse yra žemės ūkis. Todėl, daugelio susitikimo dalyvių nuomone, labai svarbu skatinti, kad žemės ūkio veikla būtų subalansuota.
Daug rimtų aplinkosauginių, ekonominių ir sveikatos problemų kelia ir į jūrą patenkančios šiukšlės. Susitikimo dalyvių požiūriu, ypač svarbus yra jūros šiukšlėms mažinti skirtas regioninis veiksmų planas. Viena iš veiksmingų priemonių, padedanti mažinti šiukšlių kiekį jūrinėje aplinkoje, – užstato už vienkartines pakuotes sistema. Nors ši sistema Lietuvoje veikia tik antrus metus, ji jau įrodė savo efektyvumą.
Helsinkio komisijos šalių dalijimasis patirtimi ir bendradarbiavimas, kaip sake viceministras Mindaugas Gudas, – veiksmingas būdas siekiant bendromis pastangomis pagerinti Baltijos jūros būklę.
Aplinkos ministerijos informacija
