Po ketverių metų mokykla turi tapti vieta, kurioje gera kiekvienam. Tokį tikslą kelia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, pristatydama planuojamus Švietimo ir mokslo ministerijos darbus.
„Mūsų tikslas – kokybiškas švietimas kiekvienam, kur jis besimokytų, mieste ar kaime. Švietimas turi padėti įveikti socialinę atskirtį ir padėti kiekvienam pasiekti pačių geriausių rezultatų. Antrasis, bet ne mažiau svarbus, tikslas – konkurencingas mokslas ir studijos“, – sako ministrė.
Numatytos penkios pagrindinės Švietimo ir mokslo ministerijos darbų kryptys stiprinant kokybę.
Darnus ir visapusiškas, laikmečio poreikius atitinkantis ugdymo turinys
Jau dabar peržiūrimos programos, derinant jas prie laikmečio iššūkių. Bus atnaujintos ne tik programos, bet ir ugdymo aplinka, metodai, mokymo priemonės. Pradinės ir pagrindinės mokyklos bus aprūpintos reikalingomis IT ir kitomis mokymosi priemonėmis, gamtos mokslų laboratorijomis.
Stiprus mokytojas
„Švietimas remiasi į mokytojus. Todėl norime jiems suteikti geras sąlygas dirbti ir tobulėti. Stiprinsime mokytojų prestižą. Pagrindinės mokytojų prestižo gerinimo kryptys yra trys: adekvatūs atlyginimai, aukšto lygio mokytojų rengimas ir į kokybę orientuota kvalifikacijos tobulinimo sistema“, – sako ministrė.
Mokytojus rengs stipriausi šalies universitetai. Keisis mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema. Nuo vienkartinių renginių bus pereita prie tęstinių programų, orientuotų į konkrečią konkrečiam mokytojui reikalingą kompetenciją.
Bus didinami mokytojų atlyginimai. 2020 m. vidutinė mokytojo alga turėtų siekti 1000 eurų.
Taip pat rengiamasi įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą – teisingesnį ir suteikiantį daugiau stabilumo, saugumo mokytojams. Nauja mokytojų darbo apmokėjimo tvarka padės sukurti palankesnes mokytojų karjeros sąlygas. Tikimasi pritraukti jaunų, talentingų mokytojų. 2020 m. mokytojai, kurių amžius 30-49 metai, turėtų sudaryti 60 proc. visų pedagogų (2016 m. – 45,6 proc.).
Efektyvus švietimo ir mokslo institucijų valdymas ir tinklo pertvarka atliepiant valstybės, regionų, darbo rinkos poreikius
„Būtini pokyčiai profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityje, kad specialistų rengimas atitiktų darbo rinkos ir regionų bei visos šalies vystymosi poreikius, o aukštasis mokslas būtų kokybiškas ir konkurencingas. Tam reikia sutelkti resursus pertvarkant tinklą, keisti finansavimo sistemą“, – sako ministrė.
2020 m. bent 2 Lietuvos universitetai turėtų patekti į QS reitingo 500-uką (2016 m. – 1).
Planuojama įvesti nemokamas bakalauro studijas. Kiekvienas studijoms pakankamai pasirengęs Lietuvos abiturientas turės galimybę nemokamai įgyti aukštąjį išsilavinimą.
Švietimo prieinamumo didinimas, atskirties mažinimas
Numatoma kurti visos dienos mokyklas, skirti papildomą mokymosi laiką pagalbai mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų. Mokinių, besimokančių kaimo ir miesto vietovėse, pasiekimų skirtumo taškai turėtų sumažėti beveik dvigubai: nuo 72 (2016 m.) iki 40 (2020 m.).
„Norime, kad vaikai pasiektų puikių rezultatų, galėtų save maksimaliai atskleisti ir kad visa mokyklos bendruomenė – mokiniai, mokytojai – gerai, saugiai jaustųsi mokykloje. Turi mažėti patyčių mastas mokyklose, gerėti emocinis klimatas. Nuo rugsėjo 1 d. visose bendrojo ugdymo mokyklose bus įgyvendinamos smurto, patyčių prevencijos programos, į ugdymo turinį integruotas socialinių emocinių kompetencijų ugdymas“, – sako J. Petrauskienė.
Numatomas didesnis neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo prieinamumas bei įvairovė. Mokinių, lankančių įvairias popamokines veiklas, dalis turėtų išaugti nuo 56 proc. (2016 m.) iki 75 proc. (2020 m.)
Bus sudarytos geresnės sąlygos suaugusiems mokytis visą gyvenimą. Tiek profesinio rengimo, tiek aukštojo mokslo pakopose atsiras modulinio mokymosi bei studijų sistema, pagal kurią bus galima mokytis ar studijuoti dalį programos, lanksčiai atnaujinti ir papildyti turimą kvalifikaciją. 2020 m. tikimasi pasiekti, kad švietimo ir profesinio mokymo veikloje dalyvaus 9 proc. 25-64 m. gyventojų (2016 m. – 5,8 proc.).
Finansavimo sistemos pertvarka
Planuojama įvesti naują bendrojo ugdymo metodiką – klasės krepšelį, kuris užtikrintų tolygesnį lėšų paskirstymą mokykloms.
Numatoma tobulinti mokslo ir studijų finansavimą. Bus sukurta sutartiniais santykiais su aukštosiomis mokyklomis grįsta studijų ir mokslo finansavimo metodika. Taip pat numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas, didinti tyrėjų atlyginimus.
Siekiant mažinti mokslo finansavimo priklausomybę nuo ES fondų investicijų bus didinamas bazinis mokslo finansavimas atsižvelgiant į rezultatus.
Švietimo ir mokslo ministerijos informacija
