„Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktoriaus veiklos užkulisiai pavirto „šešėlių teatru“, kuriame klesti įtartini sandoriai, piktnaudžiaujama pareigomis, ignoruojamos kontroliuojančių institucijų išvados. Visa tai nesuderinama su skaidrios vadybos reikalavimais ir institucijos vadovo atsakomybe“, - teigia D.Grybauskaitė. Jos komentarą BNS perdavė spaudos tarnyba.
Viešųjų pirkimų (VPT), Specialiųjų tyrimų (STT) tarnybos kritikavo G.Kėvišą dėl situacijos, kuomet pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G.Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“. G. Kėvišas pats sutarties nepasirašė, tai už jį padarė jo pavaduotojas Naglis Stancikas. VPT ir STT G.Kėvišo nusišalinimą vadina nepakankamu, jog būtų išvengta korupcijos rizikos. Be to, paaiškėjo, kad minėtiems sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G. Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą šią savaitę pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Anksčiau nagrinėjusi šią istoriją VTEK konstatavo, kad pažeidimų nebuvo, nes G.Kėvišas sutarčių pats nepasirašė.
G.Kėvišą, kaip praradusį pasitikėjimą, atsistatydinti ragina kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, ją palaiko premjeras Saulius Skvernelis. Pats G.Kėvišas LRT radijui ketvirtadienį teigė nematantis priežasčių, dėl ko tai turėtų padaryti ir sako, kad kultūros ministrė „savo ambicijas iškėlė aukščiau teatro“ ir „kultūros gerovės“. Jis taip pat mano, kad prarastas aukščiausių politikų pasitikėjimas netrukdys dirbti, nes kasdienėje teatro veikloje jie neturi daug įtakos.
Dėl G.Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra pradėjusi mokestinį tyrimą.
G.Kėvišas yra deklaravęs interesus bei turtą ir pajamas, pastaroji deklaracija nėra vieša - ją LNOBT vadovas yra pažadėjęs paviešinti.
VTEK pateiktoje interesų deklaracijoje LNOBT vadovas nurodo, kad „Riverside music“ konsultuoja nuo 2010-ųjų - tais pačiais metais, anot deklaracijos, jis ir pradėjo užsiimti pramogų ir poilsio organizavimo veikla. Taip pat jis nurodo nuo 2003-iųjų esantis viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai“ kultūros padalinio vadovas. Tarp sandorių G. Kėvišas nurodo 2013-ųjų pabaigoje sūnui Martynui dovanotą butą už 80 tūkst. eurų, taip pat informuoja 2012-aisiais sudaręs žemės pirkimo sandorį su žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ savininku Gedvydu Vainausku už daugiau nei 250 tūkst. eurų. G. Kėvišas Lietuvoje yra pasiėmęs 4,1 mln. eurų dydžio paskolą iš „Danske bank“, ir, kaip teigė anksčiau, šios paskolos dar negrąžino.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes. Tyrimas buvo pradėtas dar 2009-aisiais, tuomet pareikšti įtarimai penkiems asmenims, tarp jų - G.Kėvišui. Dėl vieno epizodo - scenos rekonstrukcijos viešojo pirkimo - tyrimas nutrauktas nesurinkus duomenų apie nusikaltimą, kitame epizode baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė. Įtarimai G.Kėvišui tuomet buvo panaikinti. Dėl likusios dalies tyrimas nutrauktas negavus duomenų iš darbus atlikusios Vokietijos įmonės „SBS Bühnentechnik GmbH“ - po Vokietijos prokurorų pastangų šios šalies teismuose bendrovė 2015-aisiais perdavė prašomus dokumentus Lietuvai, tyrimas buvo atnaujintas. Įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti.
Autorius: Ignas Jačauskas
Vilnius, kovo 16 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.