Euras – oficialioji ES valiuta, kuria šiuo metu galima atsiskaityti devyniolikoje bendrijos valstybių. Visos šios šalys drauge sudaro taip vadinamąją euro zoną. Euras buvo įvestas tik 1999 m., ir tai buvo svarbūs metai valstybių integracijai. Bendrąją valiutą 1999 m. įsivedė net 11 valstybių ES narių. Tačiau pradžioje nebuvo atspausdinta eurų banknotų, žmonės ir toliau atsiskaitinėjo nacionaliniais pinigais, o eurus naudojo atlikti negrynųjų pinigų operacijoms, įmonių apskaitai. Banknotai ir monetos rinkoje ėmė cirkuliuoti nuo 2002 m. sausio 1 d. Skaičiuojama, kad šiuo metu euro valiutą sėkmingai naudoja apie 337,5 mln. Europos Sąjungos piliečių.
Euras – ir pati populiariausia valiuta po JAV dolerio. Eurą naudoja ne tik tos šalys, kuriose jis įvestas, bet ir kaimyninės valstybės, kolonijos. Šią valiutą artimiausiais metais planuoja įsivesti dar kelios valstybės, tad ji taps naudojama dar plačiau nei iki šiol. Zlotą euru pakeisti planuoja ir Lenkija. Valiutos suvienodinimas bus patogesnis ir lietuviams, nes šie turi naudoti valiutų skaičiuokles ir tikrinti, ar Lenkijoje verta pirkti tam tikrus maisto produktus ir pramonines prekes. Įvedus eurą, bus akivaizdu, ką pirkti apsimoka, nes tiesiog reikės palyginti kainas Lietuvoje su kainomis Lenkijoje.
Euro jau niekada nebeįsives Didžioji Britanija, kuri iki „Brexit‘o“ taip pat nesvarstė galimybės įsivesti bendrąją valiutą, taip pat prie euro valiutos zonos neketina prisijungti Danija, abejojama dėl Švedijos, nors pastaroji turi įvykdyti tam tikras sąlygas, kad jai būtų leista įsivesti eurą.
ES buvo įkurta dar 1957 m. Jau tuomet valstybės narės siekė skurti bendrą rinką, tačiau bendros valiutos įvedimas buvo nukeldintas dar keliems dešimtmečiams. 1992 metais pasirašyta Mastrichto sutartis, kurioje išdėstyti siekiai plėtoti bendrąją rinką, įsteigti bendrą valiutą ir kt. Šiandien šalims, norinčioms įsivesti eurą, taikomi tam tikri kriterijai – Mastrichto kriterijai. Pirmiausia šalyje turi būti nedidelė ir gana stabili infliacija, antra, valiutų kursai turi būti stabilūs, o viešieji finansai – skaidrūs ir patikimi.
Šiuo metu visus su eurų valiuta susijusius reikalus tvarko Europos centrinis bankas. Fiskalinę politiką toliau palaiko šalių euro zonos narių vyriausybės, tačiau viešiesiems finansams galioja Stabilumo ir augimo paktas. Vyriausybės pačios atsako už finansinę politiką, pensijas, darbo užmokestį, kapitalą ir kt. Tačiau kiekviena valstybė turi paisyti stabilaus augimo tikslų.
Euro valiuta palengvino tarpvalstybinius santykius, keliones, įnešė į daugelio valstybių ekonomiką stabilumo, užtikrintumo visai kaip paskolų refinansavimas greitųjų kreditų rinkoje. Euras yra stabilus, nepasižymintis aukštos infliacijos mastais ir didelėmis palūkanomis, jis leidžia patikimai, efektyviai tvarkyti viešųjų finansų sektorių. Bendroji valiuta stiprina tarptautinę prekybą, leidžia jai plėtotis, sutaupyti lėšas, kurios būtų išleidžiamos valiutų keitimui ir kt.
