Aplinkosaugininkai pastebi, kad šalyje daugėja atvejų, kai įmonės, kurios ūkinę veiklą vykdo išnuomotose patalpose, veiklos metu susidariusias atliekas (išskyrus komunalines) perduoda pastato administratoriui, o ne atliekų tvarkytojams.
Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą atliekų turėtojas atliekas privalo perduoti atliekų tvarkytojams, su kuriais sudaryta rašytinė sutartis ir kurie turi teisę tvarkyti tokias atliekas. Atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą, pvz., sąskaitą faktūrą, atliekų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame nurodyta perduotų atliekų rūšis, atliekų kodas ir svoris, atliekų perdavimo data. Neturint teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad atliekos apdorotos nelegaliai ir tokiam atliekų darytojui gali kilti administracinė atsakomybė.
„Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai griežtai kontroliuos, kaip įmonės elgiasi su atliekomis, kurios susidaro jų veikloje. Pažeidimai toleruojami nebus, nes įmonės, kurių veikloje susidaro atliekos (išskyrus komunalines atliekas), turi įstatymo nustatytą pareigą šias atliekas perduoti tiesiogiai atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas, ir vesti atliekų susidarymo apskaitą. Šių reikalavimų nesilaikymas dažniausiai reiškia, kad atliekos tinkamai nesutvarkomos arba apskritai netvarkomos – jos atsiduria nelegaliuose sąvartynuose, pamiškėse ar kitose vietose. Tuo teršiama gamta ir daroma didžiulė žala aplinkai“, - sako aplinkos viceministras Mindaugas Gudas.
Atliekų susidarymo apskaitą privalo vykdyti įmonės, jų struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės) ar atskiri įmonių padaliniai (įmonės skyriai ar padaliniai, neturintys atskiro kodo Juridinių asmenų registre), jeigu yra bent vienas iš šių kriterijų:
1. jeigu įmonės vykdomai ūkinei veiklai privaloma gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba Taršos leidimą, ir jeigu jos veikloje per kalendorinius metus susidaro pavojingųjų atliekų (išskyrus pavojingas komunalines atliekas) ir (ar) daugiau nei 6 tonos nepavojingųjų atliekų (į šį kiekį neįskaičiuojamos mišrios komunalinės atliekos atliekų sąraše, kuris nurodytas Atliekų tvarkymo taisyklėse;
2. jeigu įmonės veikloje per kalendorinius metus susidaro pavojingųjų atliekų (išskyrus pavojingas komunalines atliekas) ir (ar) daugiau nei 12 tonų nepavojingųjų atliekų (į šį kiekį neįskaičiuojamos mišrios komunalinės atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kodu 20 03 01);
3. jeigu įmonė atlieka transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, kai šios veiklos vykdymo metu susidaro atliekos;
4. jeigu įmonė turi 10 ir daugiau darbuotojų ir vykdo žmonių ir (ar) gyvūnų sveikatos priežiūros ir (ar) vaistinių, ruošiančių ir (ar) parduodančių vaistus, veiklą;
5. jeigu įmonės veikloje susidaro alyvos atliekos;
6. jeigu įmonė įpareigota vykdyti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse numatytą atliekų apskaitą;
7. jeigu įmonės vykdo maisto gamybos (ruošimo) (viešbučiai, moteliai, restoranai, kavinės, kitos viešojo maitinimo ir maisto gamybos įstaigos) ir (ar) maisto prekybos (didmeninės ar mažmeninės prekybos ir kitos maisto prekybos įstaigos) veiklą ir kuriose per kalendorinius metus susidaro daugiau nei 5 tonos viešojo maitinimo (maisto) atliekų ir (ar) vartoti netinkamų maisto produktų.
Aplinkos ministerijos informacija
