Seimas svarstys siūlymą į užstato sistemą įtraukti daugiau pakuočių ir taros, pavyzdžiui, visus stipraus alkoholio butelius, trilitrinius stiklainius.
Parlamentarai antradienį priėmė svarstyti Aplinkos apsaugos komiteto narės „valstietės“ Virginijos Vingrienės Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas: už balsavo 56 Seimo nariai, iš kurių 42 priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai, prieš buvo vienintelis liberalas Gintaras Steponavičius, o susilaikė 26.
Siūloma į užstato sistemą įtraukti visų alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų (gaiviųjų, vandens, giros, sulčių) stiklo, plastiko ir metalinę tarą. Užstatas nebūtų imamas, jeigu pakuotės talpa mažesnė negu 0,1 litro ir didesnė negu 3 litrai.
V.Vingrienė aiškino, kad veikianti „konteinerinio rūšiavimo sistema“ nedavė laukiamo rezultato, todėl „finansinis motyvas yra geresnis“.
„Užstato sistemos administratorius“ turi technines galimybes išplėsti užstato sistemą su šiek tiek papildomų investicijų“, - pristatydama pataisas, sakė V.Vingrienė.
Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas priekaištavo, kad priėmus šias pataisas „valstybei reikės dotuoti šią sistemą“, nes taromatų valdytojas jau prašo papildomų lėšų.
Socialdemokratas Algimantas Samalakinas prognozuoja, kad norint priimti viso stipraus alkoholio butelius, kurie yra labai įvairių formų, užstato sistemos administratoriui teks investuoti 3-4 mln. eurų.
Pasak V.Vingrienės, Seimui praplėtus į taromatus priimamų pakuočių rūšis, papildomai būtų apie 250-300 mln. sistemoje dalyvaujančių pakuočių, būtų surinkta apie 50-60 tūkst. tonų jų atliekų.
Šiuo metu sistemoje dalyvauja tik alaus, sidro ir jų kokteilių pakuotės.
Konservatorius Jurgis Razma priminė, kad kol kas tik Suomijoje taromatai priima labai įvairias pakuotes: „Neturėtume suteikti iliuzijų žmonėms, kad jie trilitrinius stiklainius į taromatus galės netrukus kimšti“.
Taromatus valdančios bendrovės „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas BNS yra sakęs, kad importuotojai ir gamintojai turėtų investuoti apie 3 mln. eurų, norint į sistemą įtraukti visų stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes.
Atnaujinta užstato sistema Lietuvoje pradėjo veikti 2016 metų vasarį. Lietuvos aludarių gildijos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos įsteigta viešoji įstaiga investavo 7 mln. eurų į skaičiavimo ir sandėliavimo centrą netoli Vilniaus. Per metus į taromatus grįžo apie 70 proc. pakuočių.
Dar 22 mln. eurų į taromatų tinklą investavo jį sukūrusi Norvegijos bendrovė „Tomra Group“, o „Užstato sistemos administratorius“ įsipareigojo juo naudotis ir kasmet moka mokestį.
Vilnius, balandžio 4 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
