Seimas po pateikimo priėmė svarstyti nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pakeitimus, dėl kurių sutarta Trišalėje taryboje.
Už tai, kad pataisos būtų svarstomos, antradienį balsavo 60, prieš - vienas (konservatorius Dainius Kreivys), o susilaikė 47 parlamentarai. Toliau pataisas Seimas svarstys gegužės 23 dieną.
„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis ir konservatorius Mykolas Majauskas piktinosi, kad pakeitimus pristato ne socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, o viceministrė Eglė Radišauskienė.
Viceministrės teigimu, kodekso pataisų „įsigaliojimas nuo liepos 1 dienos Lietuvai yra labai svarbus“.
„Šiandien mes galime nukrypti nuo biudžeto taisyklės ir turėti didesnį deficitą. Taip, jeigu būtų pripažįstama, kad tai nėra reforma, kad tokios reformos neįvyko, iš esmės tai turėtų įtaką vėlesniam Lietuvos biudžeto perskaičiavimui. (...) Tikimės, kad Darbo kodeksas tikrai įsigalios nuo liepos 1 dienos ir finansinės sankcijos Lietuvai nebus pritaikytos.“, - teigė E.Radišauskienė.
Lietuva Europos Komisijos prašo naują socialinį modelį pripažinti struktūrine reforma ir su juo susijusioms išlaidoms taikyti išlygą, skaičiuojant 2017 metų viešųjų finansų deficitą. Sausio mėnesį Europos komisija preliminariai pareiškė, kad pritaikius išimtį dėl socialinio modelio, Lietuva iš esmės atitiktų Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Galutinai socialinio modelio atitikimą Stabilumo ir augimo pakto išlygoms, Komisija turėtų įvertinti pavasarį, kai bus vertinama Lietuvos 2017-ųjų stabilumo programa.
Stabilumo programoje nurodoma, kad socialinio modelio kaštai šiemet gali siekti 220 mln. eurų, arba 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas „valstietis“ Tomas Tomilinas tvirtino, kad darbo santykių reformos verslui ypač reikia, o to paties komiteto narys Rimantas Jonas Dagys piktinosi, kad Seimui teikiama tik nedidelė dalis prezidentės Dalios Grybauskaitės veto iškeltų klausimų, dėl kurių sutarta su Trišale taryba.
„Iš esmės kodeksas nebuvo pataisytas“, - pritarė konservatorius Edmundas Pupinis.
E.Radišauskienės duomenimis, dabar profesinėms sąjungoms priklauso apie 8 proc. šalies dirbančiųjų.
Darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai Trišalėje taryboje kovo viduryje baigė diskusijas dėl didžiausius ginčus kėlusių naujojo kodekso nuostatų, nors ne dėl visų jų pasiekti sutarimai. Sutarimo nerasta dėl streikų organizavimo, lokautų paskelbimo, darbuotojų atstovų papildomų garantijų, terminuotų darbo sutarčių, dėl darbo grafikų, kolektyvinės sutarties ir interesų konfliktų.
Vis dėlto pavyko sutarti dėl dviejų ypač svarbių klausimų: atostogų trukmės ir darbo laiko apskaitos. Per metus darbuotojai galės atostogauti 20 darbo dienų, o papildomos ir pailgintos atostogos bus reguliuojamos Vyriausybės nutarimais. Sutarta, kad kasmetinių atostogų dienos, sukauptos iki naujo kodekso įsigaliojimo (liepos 1 dienos) bus perskaičiuojamos darbo dienomis, įvedant koeficientus, kurie priklausys nuo sutartos kasmetinių atostogų trukmės.
Taip pat sutarta, kad darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius. Dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą taikomas 3 mėnesių apskaitinis laikotarpis, o maksimalus darbo laikas – ne daugiau kaip 52 val. per savaitę, neįskaitant papildomo darbo ir šio apribojimo netaikant budėjimui.
Praėjusių metų pabaigoje Seimas pusmečiui atidėjo socialinio modelio, kurio viena pagrindinių dalių yra naujasis Darbo kodeksas, galiojimą.
Autorė: Sniegė Balčiūnaitė
Vilnius, gegužės 2 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
