Siūlymas griežtinti važiavimą pramogoms skirtais keturračiais, apriboti automobilių važinėjimą bekelėm, drausti kelmų rovimą ar gyvenamųjų teritorijų plėtrą derlingo dirvožemo vietose nesulaukė palaikymo Seime. Kai kurie parlamentarai projektą kritikuoja, nes esą jis gali užkirsti kelią miestų plėtrai, didėtų mokesčiai.
Seimas šią savaitę nesutiko pradėti svarstyti Dirvožemio įstatymo projekto, kurį parengė Aplinkos apsaugos komitete dirbanti „valstietė“ Virginija Vingrienė. Ji teigė projektą parengusi, kai dar dirbo Žemės ūkio ministerijoje.
Pasak V.Vingrienės, įstatymas numato draudimus dėl derlingų teritorijų užstatymo.
„Jeigu užstatoma ta derlinga žemė, kuri turėtų būti naudojama maistui auginti arba žemės ūkiui, tai už ją turėtų būti kompensuojama į biudžetą vertei prilyginama suma. Siūlome užstatyti nederlingas, tai yra žemės ūkiui galbūt mažai tinkamas žemes, bet jeigu jų nėra, derlingų teritorijų sąskaita tada turi būti kompensuojama į biudžetą“, - komitete aiškino V.Vingrienė.
Parlamentarės teigimu, mokslininkų duomenys rodo, kad pastaruoju metu dėl itin suintensyvėjusios žemdirbystės, aktyvios agrotechnikos dirvožemis sparčiai degraduoja.
„Spartėja rūgštėjimas, ypač Žemaitijoje ir pietų Lietuvoje, tad padaugės plotų, netinkančių auginti kviečiams, rapsams ar dobilams. Ariamajame sluoksnyje mažėja augalams reikiamų maisto medžiagų kiekiai, intensyvėjantys dirvožemio erozijos derlingojo sluoksnio irimo procesai“, - kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto narė.
Todėl ji siūlė sugriežtinti transporto važiavimą ne keliais, pramogų keturračių važinėjimą miškuose, atsisakyti grėsmę miško struktūrai keliančių kelmų rovimo praktikos. Be to, siūlyta neleisti bloginti dirvožemio dėl žmonių veiklos, neteisingai naudojant trąšas, augalų apsaugos produktus, nuotekų dumblą ir kitas chemines medžiagas, taip pat intensyvaus žemės dirbimo, monokultūrų auginimo, masinių miškų kirtimų ir intensyvaus durpynų naudojimo.
Liberalas Simonas Gentvilas piktinosi, kad įstatymu siekiama uždrausti keisti teritorijos paskirtį, kai ją norima paversti urbanizuota teritorija.
„Lietuvoje yra urbanizuota tik 3 proc. šalies ploto. Miškuose, kur jūs esate užsiėmę miškų reforma, 10 proc. miškų vis dar yra rezerviniai. Jie tiesiog pūna. Ir dar daug daug teritorijų yra, kurios nepanaudotos. O jūs čia kalbate apie tai, kad derlingos teritorijos aplink miestus negali būti verčiamos miestais“, - kalbėjo Seimo narys.
Konservatoriui Sergejui Jovaišai klausė, ar su projektu susipažinęs frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ir kokią įtaką naujas reglamentavimas turėtų jo verslui - „Agrokoncerno“ grupei.
„Ar neprieštaraus, sakykime, jūsų frakcijos seniūnas su visu „Agrokoncernu“, jeigu inspektuosime trąšas ir uždrausime, ar labai atidžiai jas žiūrėsime, kokias galima, kokias ne?“, - klausė S.Jovaiša.
Liberalas Juozas Baublys įspėjo, kad projektu ketinama per daug reguliuoti ūkinę veiklą: „Žemdirbiai bus priversti daryti privalomus žemės tyrimus“.
Socialdemokratas Algimantas Salamakinas įžvelgė naujų mokesčių atsiradimo pavojų: „Jeigu žmogus nori statyti namą, naujas mokestis, jeigu nori keisti paskirtį, naujas, tai tiek ne tiek fiziniam, bet ir juridiniam asmenims nauji mokesčiai“.
Pasak V.Vingrienės dirvožemio naudojimą jau reglamentavo Vokietija, Austrija, Didžioji Britanija, Nyderlandai ir Latvija.
Bendro reglamentavimo, užtikrinančio dirvožemio naudojimą ir apsaugą visoje Europos Sąjungoje, nėra.
Vilnius, gegužės 13 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
