Nuo kylančių laikinųjų išvykimo ir atvykimo terminalų iki papildomų stovėjimo aikštelių orlaiviams - pasiruošimas smarkiai išaugsiančiam keleivių srautui Kauno oro uoste vyksta visu pajėgumu. Šiuo metu kuriama laikinoji infrastruktūra bei rekonstruojamas oro uosto peronas leis Kaunui vidurvasarį aptarnauti iš Vilniaus oro uosto dėl rekonstrukcijos perkeliamus skrydžius ir keleivius.
Kaip pasakoja Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris, iki liepos vidurio Kauno oro uoste, kaip ir planuota, bus atlikti perono ir keleivių terminalo rekonstravimo darbai, pastatyti du laikinieji terminalai bei padidintas automobilių stovėjimo vietų skaičius.
„Vykstant oro uosto perono rekonstrukcijai yra plečiamas ir orlaivių stovėjimo aikštelių skaičius – nuo esamų 15 iki 22, o dar vėliau iki 24. Taip pat daugiau aikštelių turės iki pat orlaivio privestą elektrą. Dėl to galėsime greičiau aptarnauti daugiau lėktuvų ir, žinoma, daugiau keleivių. Be to, šiuo metu stiprinama perono danga leis čia stovėti didesniems ir sunkesniems lėktuvams“, - apie atliekamus pasiruošimo darbus Kauno oro uoste kalba Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris.
Perono rekonstrukcijos darbus Kauno oro uoste vykdo AB „Kauno tiltai“.
Ruošiantis didesniems keleivių srautams, šalia nuolatinio Kauno oro uosto terminalo jau statomi ir du papildomi laikini keleivių terminalai: A terminalas bus skirtas išvykstantiems į Šengeno šalis, o C terminalas – iš Šengeno šalių atvykstantiems keleiviams. Laikinuosius terminalus stato „Ekoangarai“ ir jų partneriai „Cramo“.
Planuojama, kad laikiname išvykimo terminale bus įrengta 16 registracijos stalų, 4 registracijos savitarnos kioskai, 4 aviacijos saugumo patikros postai bei 6 įlaipinimo vartai. Be to, čia keliautojams savo paslaugas siūlys kavinės ir parduotuvės, veiks prekių automatai bei iš Vilniaus oro uosto persikėlęs Verslo klubas. Tuo tarpu laikinajame atvykimo terminale bus įrengtos 3 bagažo atsiėmimo zonos.
Šiuo metu plečiamos ir šalia Kauno oro uosto esančios automobilių stovėjimo aikštelės, jose bus įrengta 700 papildomų vietų automobiliams statyti. Iš viso keleiviai galės naudotis daugiau nei 2000 vietų trumpalaikio ir ilgalaikio automobilių stovėjimo aikštelėse.
D. Voverio teigimu, prie pabaigos taip pat jau artėja sausį pradėti Kauno oro uosto nuolatinio keleivių terminalo rekonstrukcijos darbai.
„Pabaigus terminalo rekonstrukciją ne tik sutrumpės keleiviams būtinų atlikti procedūrų laikas, bet ir padvigubės parduotuvių plotas, atsiras didesnės ir patogesnės maitinimo erdvės riboto ir neriboto patekimo zonose. Be to, jau atsisakyta dviejų atskirų, Šengeno ir ne Šengeno zonos šalių, aviacijos saugumo patikros postų koncepcijos. Tai didina patikros procedūrų ir keleivių srautų valdymo efektyvumą“, - sako Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius.
Po oro uosto pagrindinio terminalo rekonstrukcijos, jame taip pat atsiras naujos vaikų žaidimų erdvės, bus praplėsti tėvų ir vaiko kambariai, atnaujinti tualetai bei įrengtos naujos rūkymo zonos.
Kauno oro uostas šalies aviacijos centru taps nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d. 23:59 val., kai Vilniaus oro uoste vyks orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija. Per šias 35 dienas skrydžiai iš sostinės bus perkelti į Kauno oro uostą.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 16 aviakompanijų skraidina 84 maršrutais į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
