Sofos, foteliai, spintelės, panaudotos automobilių padangos – šie ir panašūs daiktai, kuriais apverčiami komunalinių atliekų konteineriai, kelia gyventojų nepasitenkinimą, apsunkina atliekų tvarkytojų darbą bei papildomai apkrauna savivaldybės biudžetą. Deja, šiukšlintojai, nebijodami gresiančių baudų, vis tiek teršia atliekų konteinerius supančią aplinką.
Dažniausiai šiukšlina pašaliniai
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Giedrės Baranauskienės, tokių atliekų problema dar neišspręsta, nes nuostata, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas (pagal principą „teršėjas moka“), neveikia taip, kaip norėtųsi.
Palikdami stambiagabarites atliekas šalia atliekų konteinerių, pažeidėjai didžiausių rūpesčių pridaro vietos gyventojams. Pastarieji teigia, kad dažniausiai taip elgiasi pašaliniai asmenys, kurie atliekomis atsikrato iš pravažiuojančių automobilių. Tokia situacija kelia pasipiktinimą bei nepatogumus tiems, kurie atsakingai tvarko ir rūšiuoja atliekas bei rūpinasi aplinka.
„Pagal taisykles didžiąsias atliekas šalia mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriai surenka ne rečiau kaip 3 kartus per mėnesį (kiekvieno mėnesio 5, 15 ir 25 dieną), tai kurį laiką ne vietoje paliktos didžiosios atliekos ,,bado akis“ tiems, kurie savo miestą nori matyti gražų ir sutvarkytą“, – sakė G. Baranauskienė.
Sutvarkyti gali ne visada
Šią problemą pastebi ir ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ vadovas Saulius Urbonas, sakydamas, jog statybinėmis, žaliosiomis ar panašiomis atliekomis apkrauti konteineriai ir toliau išlieka pakankamai dažnu reiškiniu šalia gyvenamųjų namų, daugiabučių kvartalų.
„Apmaudu, tačiau tikrai ne visi pagalvoja apie padarinius ir užuot gabenę atliekas į surinkimo aikšteles ar už išvežimą mokėję tuo užsiimančiai įmonei, jas tiesiog išmeta kur papuola. Juk vos kelios didesnės atliekos šalia konteinerių ir supanti aplinka pradeda atrodyti it užleistas šiukšlynas, kliudo kitiems naudotis konteineriais.
Dėl tokios situacijos pirmiausiai linkstama kaltinti atliekų išvėžėjus, tačiau, deja, mes nesame įpareigoti rūpintis statybinėmis, žaliosiomis ir panašiomis šalia konteinerių savavališkai paliktomis atliekomis“, – paaiškino S. Urbonas.
Motyvai – įvairūs
Baranauskienės manymu, viena iš priežasčių dėl kurių gyventojai pastoviai palieka didžiąsias, statybos ir kitas atliekas yra ta, kad jiems trūksta informacijos – žmonės paprasčiausiai nežino, kaip ir kur turi būti tvarkomos tokios atliekos.
„Kita priežastis, dėl kurios gyventojai nepriduoda didžiųjų, statybos ir kitų atliekų į tam skirtas aikšteles gali būti ta, kad atliekų visas pakrovimo, transportavimo bei iškrovimo procesas atrodo sudėtingas ir brangus“, – pridūrė ji.
Bando sudrausminti
Anot S. Urbono, nemažai tokių pažeidėjų pavyko užfiksuoti pernai metais, kuomet vaizdo kameromis buvo stebimos Vilniaus vietos, kuriose neleistinomis atliekomis perkrauti ar apstatyti konteineriai buvo tapę įprastu reiškiniu.
„Įgyvendinus šią prevencinę iniciatyvą, pastebimai sumažėjo užterštumas šalia stebėtų konteinerių. Manau, kad situacija iš esmės pasikeis tik visiems supratus, kad didžiųjų atliekų išmetimas ne vietoje yra neteisingas tiek kaimynų, tiek supančios aplinkos atžvilgiu. Būkime savo miesto šeimininkai, visi kartu rūpinkimės mus supančia aplinka ir neleiskime jos teršti kitiems“, – akcentavo „Ecoservice“ vadovas, pridurdamas, jog iniciatyvos turėtų imtis tiek gyventojai, tiek įmonės – teršėjų sudrausminimas ar informavimas apie juos, yra itin efektyvi priemonė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vedėjo Dariaus Mitrofanovo teigimu, įprastai pavyksta išaiškinti tik pavienius atvejus, kai, pavyzdžiui, atliekų savininką išduoda jo namuose vykstantys remonto darbai arba apie tokius asmenis informuoja aplinkiniai.
Nustačius tokį asmenį, jis įpareigojamas sutvarkyti užterštą vietą, o to nepadarius taikomos administracinės sankcijos ir skiriama bauda iki 600 eurų.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 95 didelių gabaritų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės. Išsamesnę informaciją apie jų darbo laiką ir kokios atliekos ten yra priimamos gyventojai gali rasti regioninių atliekų tvarkymo centrų ir savivaldybės tinklapiuose.
