Birutė ŠNEIDERAITIENĖ
Nors valstybės vadovai tikina visomis įmanomomis priemonėmis kovojantys su korupcija, tačiau ji, manoma, klesti net sodininkų bendrijose: dažnai renkami neaiškios paskirties mokesčiai, už išpūstas sumas be konkursų perkamos paslaugos, bendrijų nariams brukama prievolė išlaikyti valdybas ir kiti piktnaudžiavimai.
Siekiant sudaryti palankesnes galimybes sodininkų bendrijų panaikinimui ir užtikrinti, kad savivaldybės pagaliau pradėtų rūpintis sodininkų bendrijų keliais bei vandentiekiu, 2015 m. pakeistas Sodininkų bendrijų įstatymas, tačiau, jis – labiau palankus norintiems išsisaugoti solidžius atlyginimus ir darbo vietas sodininkų bendrijų „klerkams“. Mat už bendrijos panaikinimą vietoje pusės susirinkimo dalyvių pritarimodabar turi balsuoti 2/3 bendrijos narių.
Bendrijos – nereikalingos
Sodo bendrijas reikia kuo skubiau panaikini, nes jose žmonės gyvena pastoviai ir priklauso seniūnijoms. Nereikalingi papildomi „klerkai“ pinigų švaistymui! Kas sutramdys prokurorus, ginančius apsivogusius sodininkų bendrijų pirmininkus? Kas gali apginti narius?!“ – teigiama viešose nuomonėse.
Pakalbinti Mažeikių rajono sodininkų bendrijose gyvenantys žmonės, kone visi nori atsisakyti bendrijų ir gauti lėšas kelių remontui ar vandentiekio ir kanalizacijos tinklų pravedimui, nes, pasak jų, dėl lauko tualetų ar paviršinių kanalizacijų šulinių sodai tapo smarvės židiniais ir gamtos teršėjais, juolab, kad laikas europinei paramai gauti eina į pabaigą. Žmonės įsitikinę, jog sodininkai moka pinigus už nieką. Vienos bendrijos nusistato mokestį už arą 5 eurus, kitos – net 10. O abiejų žemė turi vienodą statusą. Žodžiu, kiek norima, tiek imama, be jokių kriterijų ir motyvų. Taip, neva, nubalsuota susirinkime. Apie jį kalbėsime vėliau.
Sodininkai – teršėjai?
Nors Mažeikių miesto seniūnijos vyr. specialistė Kristina Šimkuvienė tikina, kad dėl prie Ventos esančių sodų nuotekų ir kitų panašių klausimų (kanalizacijos) Seniūnija nėra gavusi jokių prašymų ar skundų iš gyventojų, vieša paslaptis, kad prie Ventos upės esančių sodininkų bendrijų „Rasa“ ir „Raselė“, esančių prieš paplūdimį, kuriame maudosi vaikai, nuotekos teršia Ventą. Šalia šios upės įsikūrusios ir „Ąžuolo“ bei „Ventos“ sodininkų bendrijos. Su tuo buvo supažindintas ir ankstesnės kadencijos Seimo narys Stanislovas Giedraitis, tačiau nepasirūpinta, kad miesto teritorijoje esantys gyvenamieji kvartalai būtų prijungti prie miesto kanalizacijos.
Opiausias klausimas – keliai
„Pagrindinė bėda – tai kelias. Visi kratosi atsakomybės. Šiek tiek aptvarko ir palieka. Kurmaičiai plečiasi ir gyventojai kuriasi ilgesniam laikui“, – skunde „Būdui žemaičių“ rašo Mažeikių rajono „Kurmaičių“ sodininkų bendrijos atstovai.
Kelių klausimas opus ne tik šioje bendrijoje. Skundžiasi ir „Obuoliuko“ gyventojai, jau seniai Savivaldybės vadovų ir atsakingų valdžios atstovų kabinetų duris varsto ir „Rasos“ bendrijos pirmininkas Rimantas Kryžius, tačiau be rezultato: „Ne kartą kalbėjau ir su meru, ir su Vietinio ūkio skyriaus vedėju, kiek susirašinėjima, bet atsakymas vienas – „netvarkysim, nėra pinigų“. Pasak pirmininko, nors žvyruotą padarytų pagrindinę gatvę: „ O dabar gilios asfalto duobės blogiau ir už žvyrkelį“.
Iš tiesų, sodininkai jau daugelį metų važinėja duobėtais keliais. Jų netvarko Savivaldybė, pagal įstatymą kaip rėmėja, o kol keliai neįteisinti, Aukščiausiojo teismo išaiškinimu, bendrijos negali rinkti mokesčių ir juos tvarkyti savo pajėgomis. Vadinasi, net ir miesto sodų gyventojai atskirti nuo civilizuotos visuomenės.
Išeičių yra
Pasak Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotojos Aušros Kalantaitės, esama variantų: „Norint sodininkų bendrijų kelius perduoti savivaldybėms, reikia suformuoti atitinkamus kelių užimamos žemės sklypus.“ Jos įsitikinimu, yra galimi kadastriniai matavimai ir galimas valstybinės bendro naudojimo žemės registravimas. Problema ta, kad nėra patvirtintos programos ir nėra lėšų jai įgyvendinti. Tačiau A. Kalantaitė pastebėjo, kad yra galimybė perduoti šiuos kelius ir kaip statinius, neformuojant kadastrinių sklypų, o dar paprastesnis variantas – perduoti savivaldybėms kelius, juos perduodant pagal aprašą.
Kita išeitis – panaikinti sodininkų bendrijas. Likvidavus bendriją keliai ir kiti infrastruktūros objektai automatiškai priimami, saugomi, įtraukiami į apskaitą, pripažįstami bešeimininkiais ir perduodami savivaldybės ar valstybės nuosavybėn, t. y. šiuo atveju bendrijai nereikia rūpintis kadastriniais matavimais.
„Išeičių yra, tik reikėtų siekti ir geranoriško sutarimo tarp suinteresuotųjų šalių, – mano Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, aiškinęsis Lietuvos sodininkų problemas, Kęstutis Bacvinka. – Paanalizavus daugelio Lietuvos sodininkų bendrijų reikalus, matosi, kad kai kur tai jau vyksta. Surandami bendri, abipusiai palankūs sprendimai“.
Pasak valdininkų, su šios problemos sprendimu reikėtų paskubėti, nes galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos paramos lėšomis infrastruktūros sutvarkymui yra tik iki 2020 metų.
Kitos problemos
Mažeikių sodininkų bendrijos „Putinas“ seniūnaičiui bėda – pilni šiukšlių konteineriai, į kuriuos žmonės meta ne tik nupjautą žolę, bet ir statybinės atliekas. „Buvau nuvykęs į susirinkimą ir mačiau tą vaizdą: kelkraštyje du konteineriai, kurie trukdo eismui, šalia griovys ir dažnai šie konteineriai su visu turiniu atsiduria griovy, – „Būdui žemaičių“ sakė Bugenių bendruomenės pirmininkas Dovydas Baublys. – Kas kaltas? Tikriausiai sodo bendrijos vadovybė. Šalia yra teritorija, priklausanti sodo bendrijai, ten paruoštas išasfaltuotas pagrindas konteineriams. Bet kažkodėl juos laiko šalia griovio. Vežėjai dažnai konteinerius ištuština, o iš griovio šiukšlių ir nerenka“.
Čia aktuali ir apšvietimo problema, nes, pasak D. Baublio, yra daug gyvenančių šeimų, vaikus leidžiančių į mokyklą, o takelis neapšviestas. Nesaugu.
Už simbolinį atlygį?
„Sodininkai skundžiasi, jog reikia išlaikyti pirmininką ir buhalterę,“ – sakė V. Baublys. Jis kaip pavyzdį paminėjo bendruomenių pirmininkus ir seniūnaičius, kurie dirba be atlygio, o padarantys daug daugiau nei kai kurių sodininkų bendrijų pirmininkai.
„Pasak vieno kurmaitiškio, sodininkų bendrijos – tik pinigams „plauti“. Daugumos nuomone, tikrai jos nereikalingos. Kurmaičiai plečiasi ir kuriasi nuolatiniai gyventojai, noriau kalbantys apie kaimo statusą,“ – sakė V. Baublys.
„Be pagrindo susikeliamos algos pirmininkams ir kitiems darbuotojams, dėl darbo vietų išsilaikymo, vilkinamos objektų perdavimo vietos institucijoms procedūros ir kt.,“ – skebiama vieša šalies sodininkų nuomonė.
„Tegul valdyba dirba visuomeniniais pagrindais arba už simbolinį atlygį, juk darbo nedaug: elektra rūpinasi tiekėjas, kelių tvarkyti bendrija negali, nebent vidaus, bet irgi nelabai rūpinasi, kas lieka? Rinkti mokesčius savo pačių išlaikymui?!“ – svarstė vienas iš sodininkų. Pasak jo, pirmininko atlyginimas nemenkas, o dar buhalterės...
Tačiau pažvelgus į viešą duomenų bazę, daugumoje Mažeikių rajonų sodininkų bendrijų, išskyrus „Jazminą“, kur dirba vienas asmuo, šių metų gegužę figūravo ne tik pirmininkas ir buhalteris: „Raselėje“, „Šile ir „Šilelyje“, „Ąžuole“ – po 3, o „Rasoje“ net 4 darbuotojai. Pasak pastarosios bendrijos buhalterės Astos Dambrauskienės, du darbuotojai priimti tik vasaros sezonui vandens bokšto priežiūrai. Šios bendrijos atlyginimų vidurkis viešais duomenimis gegužės mėnesį sudarė 120 eurų, įmokos Sodrai – 193 eurus, o „Poilsyje“ gegužę dviejų darbuotojų atlygio vidurkis siekė 265 eurus, o įmokos Sodrai – 425.
Dar pridėjus Gyventojų pajamų ir kitus, smulkesnius, mokesčius, nesunku paskaičiuoti kiek šių bendrijų nariams kainuoja vien valdybų išlaikymas per metus – 7 – 8 tūkst. eurų. O dar kitos rinkliavos? Juolab, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai dar papildomai kiekvienas žemės turėtojas moka už kiekvieną arą. Nors, pasak specialistų, žemės mokestis ir didėtų bendrijos panaikinimo atveju, bet jis vis tiek daugeliu atveju būtų mažesnis, nei šiuo metu bendrijai sumokamas nario mokestis.
Neaiški rinkliava
Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ atstovą į „Būdo žemaičių“ redakciją paskatino kreiptis rinkliava. Pasak jo, dar 2013 m. rinkti pinigai, po 30 litų nuo sodininko, prilygintam detaliajam planui dėl kelių pridavimo ruošimo, kuris turėjo būti rašytas 2015 m.: „Dabar jau 2017-ieji ir niekas nedaroma“. Š. m. balandžio 8 d. vykusiame sodininkų susirinkime nutarta pinigus panaudoti kelių ir vandentiekio priežiūrai. „Nuspręsta pakeisti bendrijos įstatų dalį, nurodant, jog bendrijos kelių priežiūros darbus organizuoja bendrijos valdyba ir valdybos pirmininkė,“ – sakė „Obuoliuko“ atstovas, kuris pastebėjo, jog darbams neskelbiams konkursas, o susitariama tiesiogiai ir dažnai su pažįstamais.
Ne konkurso būdu paslaugos perkamos ir kitose sodininkų bendrijose. Taip, manoma, „plaunami“ pinigai.
Susirinkimai
Bendrijų nariai pastebėjo, jog dažni atvejai, kai bendrijos valdyba, kviesdama susirinkimus, nesugeba, o gal ir sąmoningai nenori, kad informacija pasiektų visus bendrijos narius. Jų dalyvavimas ir balsavimas, ypač perrenkant valdybą, gali šiai būti nenaudingas. Sodininkų įstatyme numatyta, jog sprendimai dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 bendrijos narių, o kitiems sprendimams, pvz. dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl valdymo organo narių rinkimo priimami paprasta balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri turi būti didesnė kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Juolab, kad pakartotinam susirinkimui netaikomas net kvorumo reikalavimas. Kiek jau susirinko, tiek ir išrinko...
„Rasos“ bendrijos pirmininkas R. Kryžius teigė, jog net visiems sakantis, kad į pirmąjį susirinkimą neitų, o tik į antrąjį. Ši bendrija ir spaudoje skelbia iškart abiejų susirinkimų datas.
Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad sodininkai vangiai nori dalyvauti susirinkimuose, nes, pasak jų, kam gadinti nervus, jei vis tiek valdyba, kuriem talkins keli palankūs bendrijos nariai, nuspręs taip, kaip norės. Nors įstatymas numato teisę balsuoti ir raštu, tačiau toks balsavimas bendrijose, narių teigimu, neorganizuojamas, greičiausiai, vėl dėl tos pačios priežasties – nepalankių sprendimų valdybai.
Neteisėti susirinkimai
„Obuoliuko“ atstovas pastebėjo, kad susirinkimuose neskelbiami balsavimai, o skaičius pritariančių fiksuojamas pagal sąrašą, kuriame pasirašo atėjęs į susirinkimą dalyvis: „Negana to, turintys kelis sklypus, priskaičiuojami kaip keli balsuotojai, nors Sodininkų bendrijos įstatymas sako, jog kiekvienas bendrijos narys turi vieną balsą. Atmetus žmones, neturinčius teisės balsuoti ar balsuoti už kelis, nesusidaro kvorumas, reikalingas, kad susirinkimas būtų teisėtas“.
Pasak kitų bendrijų narių, norint sukelti dalyvavusiųjų ir balsavusiųjų skaičių, klastojami net parašai – kartais užskaitomi ne tik visi atėjusieji, bet ir šeimos nariai, likę namie, už kuriuos sąraše pasirašo kiti. Be įgaliojimų, ką numato Sodininkų bendrijos įstatymas, leidžiama balsuoti ne tik „bendrijos nario artimajam giminaičiui“, bet ir kaimynui.
„Obuoliuko“ atstovas pasigedo bendrijos skelbimų lentoje Vidaus taisyklių, ko taip pat reikalauja įstatymas.
Praranda prasmę
Anot Lietuvos sodininkų, savivaldos modelis „sodininkų bendrija“, kur dažnai žmonės moka pinigus už nieką, prarandą prasmę: „Prieinama išvada: viskas sprendžiasi naikinant sodų bendrijos atributus, t.y. elektros tinklų priklausomybė perduota ESO, nuomojamų žemių nebeliko, keliai gali būti perduoti savivaldybėms ir t. t. Bendrijų nykimą skatins tiek vidinės tiek išorinės sąlygos. Jas neišvengiamai turės pakeisti bendruomenės.“
P. S. Redakcija laukia nuomonių el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Jos bus publikuojamos kitame laikraščio numeryje.
