Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija šiemet priėmė 64 pirmakursius – vienu daugiau nei pernai.
Akademija buvo pasirengusi priimti iki 110 pirmakursių, tačiau tiek tinkančių neatsirado. Akademijos Studijų skyriaus viršininkas majoras Stasys Vilkinas sakė, kad priimtieji pirmakursiai antradienį išvykta į bazinius kario kursus.
„Jau jie yra praktiškai aprengti ir už kelių valandų išvyksta į mokomąjį pulką vykdyti kariūno bazinio karinio rengimo kurso“, – sakė S.Vilkinas.
Po šių kursų, pasak akademijos atstovo, dėl karininko karjeros persigalvoja 5–10 proc. priimtųjų.
„Būna, kad atsisako, nes pamato, kad visgi tai nėra jų geriausias pasirinkimas, ir nebenori tęsti. Ne visi moksleiviai prieš tai savo gyvenime yra susidūrę su kariuomene, ne visi buvo šauliai, ne visi buvo savanoriai, ne visi tarnavo kariuomenėje. Būna labai greitas sprendimas, nes jie dar nori patekti į kitus universitetus per vėlesnius priėmimo etapus“, – aiškino jis.
Tarp šiemet priimtų – septynios merginos.
„Amžius labai skirtingas – yra ir iš karto po mokyklos, ir atitarnavusių karinę tarnybą, ir tokių, kurie buvo įstoję į kitas aukštąsias ir pamatė, kad jos jiems netinka, kad nori karybos“, – pasakojo S.Vilkinas.
Jis taip pat sakė, kad beveik visiems šiais metais įstojusiesiems studijos Karo akademijoje buvo pirmas prioritetas bendrojo priėmimo prašyme.
„Balai yra aukštesni nei praeitų metų stojančiųjų, tas irgi pasijaus, kai po ketverių metų išleisime karininkus leitenantus, jų informacijos įsisavinimas turėtų būti geresnis pagal mokymosi rodiklius“, – tikisi S.Vilkinas.
Visgi siekio priimti daugiau – iki 110 – pirmakursių nepavyko įgyvendinti, nes iš 150 pretendentų daugiau nei pusė neatitiko reikalavimų.
„Nors norinčiųjų yra 150, o atitinkančių profesinio tinkamumo reikalavimus yra 134, dar yra medicininiai, dar yra saugumo reikalavimai, bendrieji universitetiniai Švietimo ir mokslo ministerijos iškelti reikalavimai. Tai labai didelė dalis, deja, nepaskaitė tos informacijos, ir daugelis neįvykdė vienų ar kitų reikalavimų“, – sakė akademijos atstovas.
Pavyzdžiui, kai kurie stojantieji buvo išlaikę tik rusų užsienio kalbos egzaminą, nors privaloma būti išlaikius anglų, vokiečių arba prancūzų kalbos egzaminus. Taip pat reikia būti išlaikius lietuvių kalbos ir matematikos brandos egzaminus.
Tačiau S.Vilkinas džiaugėsi, kad bendrai šalyje mažėjant pirmakursių skaičiui į Karo akademiją jų priimta ne mažiau, neteko uždaryti nė vienos studijų programos.
Jis aiškino, kad galimas priimti pirmakursių skaičius nustatomas pagal skaičiavimus, koks bus karininkų poreikis po ketverių metų, tačiau kartu pabrėžė, kad studijos akademijoje yra ne vienintelis būdas rengti karininkus.
„Dar (tapti karininku) galima einant į Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, vadinamą JKVM. Jeigu mes neprirenkame karininkų iš akademijos kariūnų, dar gali būti kitų universitetų reikalingų specialybių studentams pasiūlytos šitos pozicijos“, – sakė S.Vilkinas.
Galimybę mokytis JKVM turi aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai. Šių mokymų rengimas buvo atnaujintas 2012 metais, siekiant padidinti kariuomenės rezerve esančių būrių vadų skaičių.
2015 metais reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione Lietuva grąžino šaukimą į kariuomenę. Šiuo metu kasmet šaukiama 3–3,5 tūkst. jaunuolių nuo 19 iki 26 metų.
Grąžinus privalomąją tarnybą ir kuriant antrą sausumos pajėgų brigadą, kariuomenėje trūksta kelių šimtų jaunesniųjų karininkų, vadovaujančių šauktinių būriams.
Autorė: Donata Majauskienė
Vilnius, liepos 25 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
