Statantys gyvenamuosius namus, kitus pastatus ar juos tik planuojantys žino, kad dažniausiai reikia pasirengti projektą ir gauti tokio statinio statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Vis dėlto, nedažnas pasakytų, kad toks leidimas yra būtinas norint tokį statinį nugriauti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) paaiškina, kada ir kodėl yra svarbu gauti SLD.
Pagal Statybos įstatymą statinio griovimas taip pat yra statybos rūšis. Tokios statybos tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos.
Jei planuojama griauti kultūros paveldo ar ypatingasis statinys, SLD visada privalomas. Išimtis daroma išardomoms (pašalinamoms) likusioms po statinio avarijos ar stichinės nelaimės arba natūraliai sunykusioms, sugriuvusioms statinio dalims nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei. Tokios pat išimtys galioja ir savininko iniciatyva griaunant nesudėtingąjį bei atskirai stovintį neypatingą statinį. Teisėtai statytas, bet neužbaigtas statinys gali būti išardomas pastato savininko noru be SLD statiniui griauti.
Nepasirūpinus dokumentais, griovimo veiksmai būtų laikomi savavališkais, kiltų problemų ir norint nugriautą statinį išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Be to, administracinių teisės nusižengimų kodeksas už statinio savavališką griovimą numato nemažas baudas – neypatingojo statinio nuo 600 iki 1 450 eurų, ypatingojo – nuo 2 900 iki 5 800 eurų. Jeigu statinys savavališkai griaunamas apsaugos reglamentų saugomoje teritorijoje, baudos gerokai didesnės. Juridiniams asmenims už tokius pat veiksmus tektų sumokėti dar daugiau.
Taip pat statytojui prieš griaunant neypatingąjį ar ypatingąjį statinį reikėtų nepamiršti apie pareigą pranešti VTPSI apie numatomą statybos darbų pradžią ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki griovimo pradžios.
Aplinkos ministerijos informacija