Naujus akademinius metus Klaipėdos universitetas pasitinka pasipildęs beveik tūkstančiu naujų studentų. Skaičiai džiugina, nes, nepaisant universitetų pertvarkos, aukštesnių stojimo reikalavimų ir demografinių Lietuvos problemų, į KU šiais metais įstojo vos pora šimtų mažiau studentų negu 2016-aisiais. Studentų priėmimas – ne vienintelis iššūkis, su kuriuo teko susidurti uostamiesčio Universitetui: prasidedančiais studijų metais KU yra numatęs svarbių pokyčių ir tikisi reikšmingo proveržio.
Į uostamiesčio Universitetą įstojo tūkstantis pirmakursių
Šių metų priėmimas į Klaipėdos universitetą buvo geresnis, nei tikėtasi: studijų sutartis jau pasirašė 932 būsimieji pirmakursiai: 353 bakalaurai, 342 magistrantai ir 237 kitų – papildomų, sutrumpintų ar profesinių studijų studentai. Nuo spalio 1-osios studijas turėtų pradėti ir 16 pirmo kurso doktorantų. Studijuoti Klaipėdos universitete pareiškė pageidavimą daugiau kaip 80 užsieniečių, dalis jų dar laukia vizų. Didžiausio įstojusių pirmakursių dėmesio susilaukė unikalios Jūrų uostų inžinerijos, Suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinerijos, Hidrologijos ir okeanografijos, Kūno kultūros ir sporto pedagogikos, Slaugos, Kineziterapijos ir Vaikystės pedagogikos bakalauro studijų programos. Tradiciškai Klaipėdos universitete populiarios išliko Psichologijos, Logistikos ir Ekonomikos bakalauro studijų programos.
Universitetas džiaugiasi gausiu naujų magistrantų būriu: per pirmąjį priėmimo etapą buvo užpildytos visos valstybės finansuojamos vietos. Iš viso įstojo pusketvirto šimto antros pakopos pirmakursių. Populiariausios studijų programos: Baltijos šalių istorija su galimybe rinktis karo istorijos profilį, Ekologija ir aplinkotyra, Geoinformatika, Jūrų uosto valdymas, Laivyno techninės eksploatacijos valdymas, Regionų valdysena, Slauga, Socialinis darbas, Sveikatos priežiūros vadyba ir Visuomeninės sveikatos ugdymas.
Reikšmingos permainos – naujo laboratorijų komplekso atidarymas
Klaipėdos universitetas, keisdamas savo raidos kryptį ir orientuodamasis į mokslinius tyrimus bei jais grįstas studijas, šiais metais įkurs Jūros tyrimų institutą naujame moderniame Mokslinių laboratorijų pastate. Didžiuliame, apie 5900 kv. m., laboratorijų komplekse bus įrengta mažiausiai 80 modernių bendrų darbo vietų mokslininkams, kurie dirbs 5 laboratorijose: Vandens transporto technologijų, Jūrinių konstrukcijų patikimumo, Jūros ekosistemų, Jūros chemijos, Laivyno ir ekspedicinių tyrimų.
Jūros tyrimų institute jau šiais metais pradės dirbti ne mažiau kaip pusšimtis mokslo darbuotojų ir tiek pat tyrėjų, laborantų bei kitų specialistų. Institutas kuriamas KU Jūros tyrimų atviros prieigos centro (JTAPC), Jūros mokslų ir technologijų centro (JMTC) pagrindu, jis taps Jūrinio slėnio branduoliu. Instituto pagrindinis tikslas – vykdyti tarptautinio lygio jūrinės krypties mokslinius tyrimus, teikti moksliniais tyrimais ir inovacijų plėtra pagrįstas paslaugas verslui, dalyvauti formuojant Universiteto bei nacionalines jūrines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklos kryptis, dalyvauti studijų procese.
Kaip teigia JMTC direktorius prof. dr. Darius Daunys, įkurtas naujas KU Jūros tyrimų institutas leis Universiteto mokslininkams sklandžiau vykdyti bendrus projektus. „Labai gerai, kad mes konsoliduojamės ir iš kelių skirtingų centrų tapsime solidžiu jūrinio mokslo institutu. Apskritai tokio modernaus laboratorijų pastato atidarymas priartins Klaipėdos universitetą ir Lietuvą prie vakarietiškų jūrinių valstybių mokslinių institutų standartų“, – konstatavo profesorius.
JTAPC direktorės dr. Viktorijos Vaitkevičienės nuomone, ateityje šio instituto dėka KU turėtų tapti stipriu „žaidėju“ Baltijos jūros regione, ne tik vykdančiu fundamentinius ir taikomuosius mokslinius jūrinius tyrimus, bet ir kuriančiu bei diegiančiu inovacijas. „Naujajame institute neapsiribosime vien tik jūros tyrimais siaurąja prasme, čia bus vykdomi tarpkryptiniai tyrimai, susiejantys įvairias kompetencijas, pradedant gamtos mokslais, matematika, baigiant inžinerija, informacinėmis ir technologijomis. Tai sudarys sąlygas lengviau bendradarbiauti su verslu, vykdyti mokslinius tyrimus, kurie atitiks visuomenės ir rinkos poreikius. Be to, modernios mokslinės infrastruktūros atsiradimas antrosios ir trečiosios pakopos studentams suteiks daugiau galimybių vykdyti mokslinę veiklą“, – pasakojo dr. V. Vaitkevičienė.
Akademikas prof. habil. dr. Sergejus Oleninas apie jūrinių tyrimų plėtrą KU: „Šio jūrinių tyrimų laboratorijų komplekso atidarymas yra svajonių išpildymas, nes mes jūrinius tyrimus pradėjome prie plikų sienų su „nurašytais“ aparatais. Aš tik viliuosi, kad atsiras jaunų žmonių, norinčių tapti mokslininkais, tyrinėti jūrą, aplinkotyrą. Nes tai ne tik profesija, tai gyvenimo būdas, juk apkeliauji pasaulį, susipažįsti su užsienio mokslininkais, pažįsti vandenų gelmes. Mokslininko profesija suteikia galimybę pažinti ir globalų pasaulį, ir save.“
Studijų ir infrastruktūros optimizavimas
Siekiant optimizuoti Universiteto valdymą, planuojamos naujos infrastruktūros pertvarkos: norima atisakyti po visą Klaipėdos miestą išblaškytų senų pastatų ir KU padalinius sutelkti istoriniuose pastatuose Herkaus Manto bei Salomėjos Nėries gatvėse. Pirmajame etape planuojama atsisakyti pastatų Sportininkų ir Malūnininkų gatvėse, o gautas lėšas panaudoti dar vieno naujo, modernaus bendrabučio statybai.
Antrajame infrastruktūros pertvarkymo etape numatyta parduoti pastatus Minijos, Bijūnų gatvėse ir Taikos prospekte. Gautos lėšos bus panaudotos naujo pastato KU miestelyje statybai, kur įsikurs Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas su studijų laboratorijomis. Šie pertvarkymai gerokai sumažins eksploatavimo išlaidas ir pastebimai pagerins studentų, dėstytojų bei mokslininkų darbo ir studijų sąlygas. KU akademinė bendruomenė bus sutelkta viename Universiteto miestelyje, todėl būtini parengiamieji darbai, į kuriuos ir bus susitelkta artimiausiu laiku.
Toliau bus tęsiamos derybos su Vyriausybe dėl Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos, esančios Smiltynėje, perdavimo Klaipėdos universitetui. Taip bus siekiama sutelkti visus jūrinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą vykdančius padalinius uostamiestyje į vieną didelį mokslinių tyrimų bei studijų centrą Klaipėdos universitete.
Dalyvaujant aukštojo mokslo pertvarkos procese, Klaipėdos universitetas optimizuos, pertvarkys studijų programas, stambins studijų padalinius, plės tarptautines studijas, siekdamas pritraukti daugiau motyvuotų ir gabių studentų iš užsienio. Be to, siekiant, kad studijos atitiktų verslo ir Vakarų Lietuvos savivaldybių poreikius, studijų sistemos pertvarką bus svarbu aptarti ir su Vakarų Lietuvos savivaldybėmis, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos sistemų bei uosto verslo atstovais, miesto kolegijomis.
KU Studijų Prorektorė Prof. dr. Leta Dromantienė
