Baltijos šalys ir Lenkija antradienį sutarė suvienyti jėgas kartu siekti kompromiso dėl griežtų Prancūzijos pasiūlymų pertvarkyti Europos Sąjungos (ES) taisykles dėl pigios darbo jėgos, ypač transporto sektoriuje.
„Nesutiksime, kad būtų įvestos taisyklės, dėl kurių transporto įmonės iš mūsų regiono šalių bus praktiškai pašalintos iš ES bendrosios rinkos“, – pareiškė Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Szydlo (Beata Šydlo) Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje su Lietuvos ir Latvijos premjerais.
„Tikimės, jog sugebėsime pasiekti kompromisą, nes dalyvaus ES Tarybai pirmininkaujanti Estija, kuri atsižvelgia į mūsų regiono verslininkų interesus“, – pridūrė B. Szydlo.
Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis pažymėjo, kad taisyklės, numatančios algų suvienodinimą ir kitas bendras darbo taisykles visoje ES, neturi būti taikomos transporto sektoriui.
„Pasisakome už ES komandiruotų asmenų direktyvos peržiūrą, išlaikant balansą tarp ekonomiškai konkurencingos ir socialiai atsakingos bendrosios rinkos“ - teigė premjeras.
„Taip pat laikomės nuostatų, kad transporto sektoriui neturi būti taikomi komandiravimo suvaržymai ir kiti rinkos ribojimai. Nepritariame vienašalėms iniciatyvoms, kurios fragmentuotų bendrąją rinką šiame mums svarbiame sektoriuje“, - kalbėjo S.Skvernelis.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščikovskis) kiek vėliau pareiškė, kad Prancūzija Lenkijos darbo ministrę Elžbietą Rafalską pakvietė dalyvauti konsultacijose dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos.
„Siekti kompromiso yra mūsų, kaip diplomatų, pareiga“, – pareiškė ministras, leidęs suprasti, kad veiksmų siekiant kompromiso gali būti imtasi visai netrukus.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) vadinamosios Darbuotojų komandiravimo direktyvos pertvarką buvo įvardijęs tarp svarbiausių savo rinkiminės kampanijos pažadų. Šio savo tikslo jis ketina siekti ES aukščiausiojo lygio susitikime, kuris vyks spalio 19–20 dienomis.
Pagal minėtą direktyvą įmonės darbuotojus iš pigesnę darbo jėgą turinčių šalių gali trumpam siųsti į turtingesnes šalis ir nemokėti tose šalyse taikomų socialinių mokesčių.
Vakarų valstybės, kaip Prancūzija, Vokietija ir Austrija, piktinasi tokia tvarka, kuri, anot jų, prilygsta „socialiniam dempingui“ ir dėl kurios nacionalinėse darbo jėgos rinkose atsiranda nesąžininga konkurencija.
Tačiau Rytų ir Vidurio Europos šalys, iš kurių kyla didžioji dalis pigios darbo jėgos, priešinasi šių taisyklių pakeitimui.
Vyšegrado šalys – Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija – tvirtina, kad Prancūzija savo pasiūlymuose, kurie pakenks jų interesams, žengia per toli. Lenkija – o dabartinės taisyklės jai duoda daugiausiai naudos, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, – nori, kad galiojanti tvarka iš esmės nebūtų pakeista.
Apytikriais skaičiavimais, Lenkijos įmonės kitose ES valstybėse narėse yra įdarbinusios apie 500 tūkst. Lenkijos piliečių.
Praėjusį mėnesį E. Macronas ir B. Szydlo apsižodžiavo dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos.
Liberalcentristas E. Macronas, be kita ko, paminėjęs nemažai prieštaringai vertinamų reformų, kurias įgyvendino B. Szydlo dešiniųjų vyriausybė, Lenkiją apkaltino tuo, kad ši „nusprendė daugelyje sričių stoti prieš Europos interesus“.
Tuo tarpu B. Szydlo atsikirto, kad „(E. Macronas) arogantiškais pareiškimais galbūt svaidosi dėl politinės patirties stokos ir aš tą galiu suprasti, tačiau tikiuosi, kad jis ištaisys šį trūkumą ir ateityje elgsis santūriau“.
Varšuva, rugsėjo 5 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
