Nuotekų tvarkymas kaime skaudi ir opi nūdienos problema. Nuo seno žmonės kaime nuotekas tvarkė kaip išmanė – paplavos buvo pilamos į grioviusar patvorius, o lauko tualetai tiesiog užkasami. Tad nenuostabu, kad buvo teršiami vandens telkiniai ir gruntiniai vandenys. Šiandien, daug kur, kaimo šulinio vanduo yra užterštas ir netinkamas naudojimui. Nepaisant to civilizuotai nuotekas kaime tvarko tik kas dešimtas žmogus.
Puikus pavyzdys Pakruojo rajono, Pamūšio kaimas. Gavę informacijos, kad kaime yra aplaidžiai tvarkomos nuotekos ir dėl to teršiama Mūšos upė, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros darbuotojai surengė reidą ir patikrino upės pakrantėje esančias sodybas. Savininkų buvo paprašyta paaiškinti, kaip jie tvarko nuotekas. Kaip paaiškėjo į šulinėlius ir duobes sutekančios nuotekos paprasčiausiai išpilamos ant daržų, kieme ar už kiemo ribos. Trys gyventojai nurodė, kad nuotekos yra išvežamos ir išpilamos ūkininko srutų lagūnoje, kas taip pat yra neteisėta. Patikrinus 9 sodybas buvo nustatyti 9 pažeidimai.
Patikrintiems Pamūšio gyventojams buvo surašyti protokolai (ATPK 51/6 str. 2d.) ir paskirtos baudos. Srutas lauk pylusiems gyventojas taip pat teko sumokėti gamtai padarytą žalą. Kadangi nebuvo galimybės paskaičiuoti kokia žala gamtai padaryta per metų metus pilant nuotekas, gyventojams buvo paskaičiuota minimali 150 eurų žala.
Baudas gavę ir kiti sunerimę kaimo gyventojai nutarė domėtis, kaip turi būti tvarkomos nuotekos ir surengė kaimo bendruomenės susitikimą. Į susitikimą buvo pakviestas seimo narys, aplinkosaugininkai, Pakruojo savivaldybės atstovai bei nuotekų išvežimo paslaugas teikiančios bendrovės.
Aplinkosaugininkai gyventojams priminė, kad dar 2006 m. įsigaliojo Lietuvos respublikos aplinkos ministro patvirtintas nuotekų tvarkymo reglamentas. Pagal šį reglamentą sąvoka buitinės nuotekos - nuotekos, kurios susidaro namų ūkyje naudojant vandenį (pvz., skalbimo, indų plovimo, maisto gaminimo, prausimosi, tualetų nuotekos ir pan). Visos susidarančios nuotėkos privalo būti išleidžiamos į aplinką tik išvalytos.
Deja, valymo įrenginių daug kur rajonuose, kaip ir Pamūšio kaime iš viso nėra, todėl nuotėkas objektai išleidžia į jų rezervuarus. Kai kurie gyventojai mano, kad nuotėkas vasaros sezono metu gali vežti ir pilti ant savo žemės. Tačiau, toks mąstymas yra neteisingas – nuotėkos turėtų būti išvežamos tik į jų valyklas.
Savivaldybės ekologė gyventojams priminė apie esamą padėti ir šachtinių šulinių užterštumą, o taip pat tai, kad lauko tualetų duobės ir nuotekų rezervuarai turi būti sandariai įrengti. Pagal jau minėto nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, nuotekų surinkimo sistemoje turi būti užtikrintas atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Jokios buityje susidarę nuotekos, neturi būti pilamos į patvorius, daržus, griovius ir pan.
Deja įrengti centralizuotus nuotekų šalinimo tinklus mažuose gyvenvietėse nėra galimybės, be to kaip rodo praktika, net didelėse gyvenvietėse įrengus centralizuotas nuotekų šalinimo sistemas prie jų jungęsi mažiau nei 50 procentų gyventojų. Tad paprasčiausias būdas tinkamai tvarkyti nuotekas, tai įsirengti betoninę, metalinę ar plastikinę talpą ir susikaupusias nuotekas priduoti nuotekų tvarkytojams. Kitas būdas vienam ar keliems gyventojas įsirengti valymo įrenginius. Tačiau pastarieji kainuoja brangiai ir juos reikia prižiūrėti.
Gyventojams taip pat priminta, kad nuotėkas gali vežti tik užsiregistravę ir leidimus turintys atliekų vežėjai. Perdavus nuotekas oficialiems nuotekų vežėjams, asmenys turi reikalauti dokumento, patvirtinančio šį faktą.
Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai ir kiti asmenys teikti tokių paslaugų neturi teisės.
Panašūs susitikimai vyko ir prieš aštuonerius metus, tačiau kaip rodo atlikti patikrinimai gyventojai nuotekų tinkamu tvarkymu susirūpina tik po to kai jiems skiriamos baudos. Belieka tikėtis, kad ateis toks laikas, kai visi kaimo gyventojai nuotekas tvarkys civilizuotai.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas
